104 | 105
ŠVIETIMAS IR ŽINIOS
Su tarpžinybine aukštųjų technologijų strategija Vokietija 2006 m. sukūrė ypatingą inovacijų priemonę. Nuo tada aukštųjų technologijų strategijos mokslinių tyrimų projektų dėka atsirado daug naujausių technologijų – nuo energiją taupančių LED lempučių iki kartu augančio širdies vožtuvo. Iš pradžių, aukštųjų technologijų strategija pirmiausia kreipė dėmesį į rinkos potencialą konkrečių technologijų srityse, o nuo 2010 m. ji orientuojasi į visuomenės tvarių sprendimų ir jų įgyvendinimo poreikį.
2014 m. atsirado nauja aukštųjų technologijų strategijos samprata: ji mokslininkams turi padėti iškelti ateities potencialą turinčius klausimus ir geras idėjas greitai paversti inovacijomis. Gairėms nustatyti šešios prioritetinės sritys: skaitmeninė ekonomika ir visuomenė, tvarus ekonomikos valdymas ir energija, inovatyvus darbas, sveika gyvensena, pažangus judumas ir civilinis saugumas. Aukštųjų technologijų strategijoje trimis konkurso etapais buvo išrinkti 15 geriausiųjų klasterių, kurie gaus specialią paramą. 2014 m. atlikus vertinimą paaiškėjo, kad geriausiuose klasteriuose buvo sukurta 900 inovacijų, 300 patentų, 450 disertacijų ir habilituotų daktarų darbų, 1000 bakalauro ir magistro darbų bei 40 „ pumpurinių“(„ Spinn-off) įmonių. Iš viso Vokietijoje dirba daugiau nei 800 valstybės finansuojamų mokslinių tyrimų įstaigų. Mokslinių tyrimų aplinkos pagrindą sudaro pirmiausia keturios didelės neuniversitetinės mokslinių tyrimų įstaigos.
Puikios neuniversitetinės mokslinių tyrimų įstaigos
1948 m. įkurta Makso Planko draugija( MPG) yra pagrindinis neuniversitetinis gamtos, gyvosios gamtos, humanitarinių ir socialinių mokslų fundamentinių tyrimų centras. 5600 mokslo darbuotojų, iš jų 40 proc. užsienio mokslininkų, dirba 78 Makso Planko institutuose Vokietijoje ir pen kiuose kituose institutuose Nyderlanduose, Liuksemburge, Italijoje ir JAV. Nuo jos įkūrimo 18 Nobelio premijų buvo
RODYKLĖS
1995 m.
Komanda, vadovaujama matematiko ir elektros inžinieriaus Karlheinco Brandenburgo, Fraunhoferio institute Erlangene sukūrė MP3 audiokompresijos procesą, kuris šiandien visame pasaulyje jau yra standartas.
2005 m.
Aukštosiose mokyklose viešai paskelbiama meistriškumo iniciatyva. Mokslinių tyrimų ir inovacijų paktas remia neuniversitetines mokslinių tyrimų organizacijas. 2007 m. federalinė ir žemių valdžia sudaro pirmąjį aukštojo mokslo paktą.
2008 m.
Praėjus devyneriems metams po milžiniškos magnetoveržos efekto, kuris tapo proveržiu gigabaitų standžiųjų diskų link, atradimo vokietis Pėteris Griunbergas ir prancūzas Albertas Fertas buvo apdovanoti Nobelio fizikos premija.