Vilniaus neformaliojo ugdymo ir savanorystės centras Savanorystės Lietuvoje portretas | Page 12
Apklausos duomenys parodo, kad vyresnio amžiaus respondentų grupės linkusios labiau nei
jaunesnio amžiaus respondentai nesutikti su šiuo teiginiu. Statistiškai reikšmingai didesnė 46-63 m.
ir 63+ m. respondentų dalis, atitinkamai 26,8 proc. ir 42,9 proc., nemano, kad savanoriavimo patirtis
gali tapti privalumu darbinantis, kai jauniausi 14-17 m. apklausos dalyviai, lyginant su kitomis
amžiaus kategorijomis, mažiausiai linkę nepritarti šiam teiginiui, atitinkamai tik 14,1 proc.
Gauti rezultatai parodo, kad pritariančių/nepritariančių teiginiui, kad savanorytė yra privalumas
darbdaviams, respondentų dalis statistiškai reikšmingai skiriasi ir skirtingose išsilavinimo
kategorijose. Kaip matyti iš gautų tyrimo rezultatų, gerokai labiau su šiuo teiginiu linkę sutikti
pagrindinį išsilavinimą turintys gyventojai (90,2 proc.), kai labiau su šiuo teiginiu linkę nesutikti
aukštesnįjį (44,7 proc.), pradinį (31,8 proc.) ir aukštąjį (21,4 proc.) išsilavinimą turintys respondentai.
Šiuo klausimu statistiškai reikšmingi atsakymų skirtumai pagal lytį, darbą/nedarbą ir gyvenamąją
apskritį nepastebėti.
Įdomu pastebėti ir tai, kad gerokai didesnė respondentų, linkusių sutikti su teiginiu, kad
savanoriavimas – privalumas darbdaviams, dalis savanorišką veiklą sieja su asmeniniu tobulėjimu
(89,3 proc.), kai šiam teiginiui linkę nepritarti apklausos dalyviai – labiausiai linkę savanorystę
asocijuoti su neigiamomis sąsajomis (53,3 proc.).
Taigi iš gautų tyrimo rezultatų galima kelti prielaidą, kad labiausiai savanorišką veiklą privalumu
darbinantis linkę laikyti jauno amžiaus, pagrindinį išsilavinimą įgiję ir darbo patirties neturintys
respondentai, kaip ir siejantys savanorystę su asmeniniu tobulėjimu, kai labiausiai šiam teiginiui
oponuoja vyresnio amžiaus, aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą įgiję, darbo patirties turintys
gyventojai, kaip ir tie – kuriems savanorišką veikla asocijuojasi su neigiamomis sąsajomis.
9