Stereotipiniai ir smurtiniai moterų vaizdiniai
žiniasklaidoje tebėra itin gajūs. Kai kurios
moterų grupės, pavyzdžiui: etninių ar
seksualinių
mažumų
moterys,
yra
paprasčiausiai nematomos žiniasklaidoje.
Dažnai moterys apibūdinamos atsiž velgiant tik
į jų išaizdą, bet ne į jų sugebėjimus ar talentus.
Skirtingų žiniasklaidos
rūšių
komercialėjimas
dar
labiau
stiprina
negatyvių
įvaizdžių
regimumą.
Feministinių grupių
yra nemažai - visas jas
smerkia
mūsų
visuomenėje
dominuojanti
kultūra
(Kultūrą galima suprasti
kaip simbolinę struktūrą,
ji susideda iš reikšmių,
kurias žmogus vartoja bendraudamas su kitais
žmonėmis. Kultūra gali būti įsivaizduojama
kaip reikšmių sandėlis. Iš kurio be prievartos
mes renkamės tai, ko mums reikia, tai, prie ko
mes esame įpratę.
Tą dominuojančią
kultūra formuoja valdžia, politinę, prestižinę ir
aukštą status turinčios socialinės grupės,
kurios socialinę kontrolę vykdo daugiausia per
medijas. Galios reprezentacija labai svarbi:
populiarią nuomonę, visą esmę formuoja
televizija, radijas, bei įvairios institucijos,
pavyzdžiui: mokykla (Holliday, Hyde, Kullman,
2010: 43-44). Mokyklose sovietine dvasia vis
dar gyvenantys mokytojai, moko vaikus
“gyvenimo tiesų “- kad moteris turi gimdyti,
vėliau rūpintis vaikais, mylėti savo vyrą ir visą
laiką būti namuose. Išvada - moteris vieta
namie, o be namų ji nieko daugiau turėti ir
negali. Vėliau, mokyklas pabaigę vaikai, taip ir
gyvena: tėvelis darbe, mamytė virtuvėje.
Kalbama apie lyčių aspekto integravimą,
tačiau tai tik žodžiai… Kyla klausimas, kas tas
lyčių apekto integravimas? Tai - moterų ir vyrų
skirtumus pabrėžianti ir vertinanti strategija,
besipriešinanti užmojams paversti moteris
„problema“ ir padėti joms integruotis į vyrišką
institucinę ir simbolinę tvarką, jos iš esmės
nekeičiant. Kaip teigia Frazer (1994: 101)“
Lyčių aspekto integravimo strategija – tai
ambicingas
opozicijos
griovimo
ir
viešosios/privačios sričių veiklos integravimo
projektas, kurios pagrindas – lyčių vaidmenų ir
jų kultūrinio kodo dekonstravimo strategija.
Lyčių
dėmesio
integravimo
strategijos
atspirties
taškas
–
poreikis
pakirsti
struktūrines lyčių nelygybės šaknis ir
integruoti lygių galimybių mąstymą į politinius
procesus. “ Šioje Frazerio ( ang. Frazer )
mintyje reikėtų pabrėžti žodžius “ mąstymą į
politinius procesus “.
Taip, būtent mąstymas
yra ne toks, koks turėtų
būti, ir būtent politika,
valdžią
turintieji
asmenys/
grupės
tą
mąstymą ir kuria.
Viskas labai susiję:
dominuojančią kultūrą,
kuria
naudojasi
žmonės,formuoja
dominuojančios grupės,
tad
jei
nebūtų
dominuojančios
grupės,
nebūtų
ir
stigmatizuotų grupių. Žiniasklaida, nuolat
dalyvaujanti reprezentacinėje “politikoje”, ne
tik atspindi sociopolitinius procesus. Ji yra
vienas iš socialinių mechanizmų, palaikančių ir
stiprinančių socialinę tvarką (Holliday, Hyde,
Kullman, 2010: 41 ).
Globos prievolė
Globa nurodo į tą žmogiškąją patirtį, kuri
išreiškia susirūpinimą ir buvimą atsakingu kito
gerove. Ji išreiškia veiksmus ir santykius, kurie
nukreipti į rūpestį senais, sergančiais ir jaunais
visuomenės nariais (Daly, 2003: 49). Tačiau
greta šių veiksmų ir santykių globa gali būti
nukreipta ir į suaugusius kartu gyvenančius
žmones: pavyzdžiui, vyro emociniu komfortu
besirūpinanti žmona taip pat atlieka globos
veiksmą. Globa integruoja dvejopą darbą:
praktinę ir emocinę, o globos dvilypumą
Graham dar kitaip apibrëžia kaip darbo ir
meilė sąjungą (Graham, 1983: 15).
Tradicinė šeimos ideologija, susiformavusi
kartu su kapitalistinės sandaros visuomene,
globą susaistė su moteriška tapatybe ir
pavertė ją moteriškojo gyvenimo šerdimi
(Nicholson, 1997: 27-35). Pagal šią ideologiją
moters prigimčiai priskiriami išskirtiniai
“talentai”, Būtini globojant silpnesnius,
jaunesnius ar labiau pažeidžiamus visuomenės
narius. Moteris tapatinama su prigimtiniais