56
kantą, galias, silpnąsias ir pažeidžiamas
puses ir vietas. Nuo to momento, kada yra
žinoma, kas motyvuoja pasirinktą taikinį,
galima pradėti taikyti psichologines ope-
racijas jo atžvilgiu. Psichologinės opera-
cijos gali būti efektingai įgyvendinamos,
plačiai panaudojant bet kokias informa-
cijos sklaidos priemones. Pirmieji psicho-
loginio karo ginklai yra vaizdas ir garsas,
kurie gali būti paskleisti fizinio bendravi-
mo metu, per televiziją, internetą, radiją
arba garsiakalbius, informacinius lapelius,
knygas bei spaudą.
Išanalizavus psichologinių operacijų
galimybes, matome, kad teisingai parink-
tas ir panaudotas psichologinis metodas
gali būti pergalės be kovos reiškinys, nere-
tai ir neigiamas ypač, kai juo pasinaudoja
teroristai. JAV Valstybės departamentas
1998 m. terorizmą apibrėžė kaip „Supla-
nuotą, politiškai motyvuotą slaptų gru-
puočių smurtą, nukreiptą prieš taikius
gyventojus, siekiant padaryti psichologinį
poveikį politiniams adresatams.“
Kalbant apie kovą su terorizmu, šian-
dien psichologinės operacijos yra plačiai
naudojamos politinėje, karinėje, ekono-
minėje bei ideologinėje srityse, kad būtų
pasiekti suinteresuotų valstybių ar organi-
zacijų tikslai.
Daugelyje valstybių ne tik saugumo
tarnybos, bet ir mokslininkai aktyviai da-
lyvauja įgyvendinant šią misiją, kurdami
antiteroristinę politiką. Terorizmo reiš-
kinį mokslininkai analizuoja politiniu,
ekonominiu, teisiniu, istoriniu aspektais.
Šiuo metu vis plačiau reiškiasi modernusis
terorizmas arba taip vadinamas „psicholo-
ginės manipuliacijos“ terorizmas.
Modernusis terorizmas
Modernusis terorizmas nuo tradicinio
skiriasi poveikio mechanizmu ir ambicin-
gais tikslais. Paprastai teroristų veiksmus
sudaro žudynės, sabotažas, šantažas kurie
yra identiški kriminaliniams metodams.
Taikydami šias priemones teroristai siekia
platesnių tikslų ideologinėje, religinėje,
socialinėje ar ekonominėje sferose. Kelias
į galutinį teroristų politinį rezultatą eina
per nuolatinės paralyžiuojančios baimės
sukėlimą konkrečiai žmonių masei.
Tokiu būdu, moderniojo terorizmo
veiklos būdas yra įtaiga kiekvienam in-
dividui, kada nauja teroro ataka gali būti
nukreipta prieš jį. Pagrindinis teroristų
siekis yra lemti žmonių saugumo jausmą
bei sužlugdyti normalaus gyvenimo ritmą:
dėl nuolatinės visuomenės baimės jausmo
gali būti pažeistas net valstybės institucijų
gebėjimas normaliai funkcionuoti. Tokios
strategijos tikslas yra pradėti valdyti di-
džiosios dalies visuomenės nuomonę, pra-
dėti daryti spaudimą asmenims, atsakin-
giems už valstybinių reikalų sprendimus ir
taip, galų gale, pasiekti sau nadingų tikslų,
paklusnumo keliamiems reikalavimams.
Tokiu būdu paveikta visuomenė tampa
įrankiu, kuriuo teroristai gali naudotis for-
muodami valstybės politiką. Modernio-
jo terorizmo organizacijos savo tikslams
pasiekti investuoja žymiai daugiau laiko,
pastangų bei resursų į psichologinio karo
metodus. Jie atidžiai stebi visuomenę tam,
kad nustatytų jos silpnąsias vietas, kurios
vėliau galėtų būti išnaudotos. Teroristai
nagrinėja šalies informacines priemones,
kad išsiaiškintų koks efektyviausias būdas
paskleisti savo informaciją ir kaip sukelti
Fragmentas iš socialinio tinklo Facebook: „Demokratija yra vėžys...“
baimę šalies gyventojų tarpe, stimuliuo-
jant kritiką valstybės politikos atžvilgiu.
Tam tikslui yra identifikuojamos skirtin-
gos visuomenės nuomonės, kurios yra nu-
kreipiamos reikiamomis kryptimis. Taip
veikdami teroristai nuo pat pradžių žino,
kad vien tik vykdydami teroro aktus nepa-
sieks savo užsibrėžtų tikslų. Jų tikslas yra
psichologiškai paveikti savo aukas taip,
kad jos nesąmoningai padėtų jiems sie-
kiant savo pergalės, kuri būtų neįmanoma
naudojant karines priemones, bet įmano-
ma naudojant ilgalaikę psichologinio karo
kampaniją.
Modernieji teroristai nebūtinai yra su-
interesuoti gyvybių atėmimu. Jų principas
yra leisti visuomenės vaizduotei įgyven-
dinti jų tikslus. Nūdienos teroristai dažnai
veika nenaudodami nė vienos fizinio po-
veikio priemonės, tik perduodami grasi-
nančius pranešimus visomis įmanomomis
garsą ir vaizdą transliuojančiomis prie-
monėmis: per televiziją, radiją, internetą,
informacinius lapelius, spaudą. Beje, labai
svarbu ir tai, kad jie dažniausiai gerai iš-
mano kokia kalba ir kaip kalba jų peten-
cialios auditorijos-taikinai.
Vartojamą informaciją vertinkime kri-
tiškai, pagalvokime kodėl ir kaip konkreti
informacija jus pasiekė. Nieko neatsitinka
nuo vieno ar kito informacinio šaltinio
peržiūros. Tačiau reguliariai vartojant
neatsakingą informacinę produkciją (fil-
mai, socialinių tinklų paskyros, televizijos
kanalai, internetiniai puslapiai) su inte-
gruotu psichologinio poveikio kontekstu,
moderniosiomis technologijomis besinau-
dojančių agresorių tikslai gali būti pasiekti
ir jūsų mąstysena bei elgesys pakeisti jų
naudai.
Fragmentas iš socialinio tinklo Twitter: „Bausmė už piktžo-
džiavimą“