26
Vyr. srž. D. Stašelis mokė karius kaip nuga-
labyti paukštį. Išgyvenimo kurse tam tikslui
kas kartą „paaukojamos“ kelios vištos. Kariai,
po išsamaus instruktoriaus paaiškinimo ga-
labyjo vištas, jas pešė, išdarinėjo ir paruošė
saugojimui bei gaminimui. Vištų mėsa ir sul-
tinys kursantams bus nepamainomas kalorijų
šaltinis artimiausią dieną. „Šiame kurse svar-
biausia yra kario motyvacija, arba noras pereiti
visus išbandymus, antras sėkmės faktorius yra
kario įgūdžiai, kurie taip pat daug lemia, kaip
įsisavinama teorija ir viskas, ko reikalaujama,
atliekama praktiškai. Trečias dalykas, kuris le-
mia sėkmę yra įrankiai. Čia yra išmokoma kaip
elgtis su kirviu, peiliu. Ką su jais galima padaryti
ir kaip įrankius reikia prižiūrėti bei išgaląsti. Be
tokių dalykų gyvendamas miške neišsiversi“, –
sako patyręs instruktorius vyr. srž. D. Stašelis.
Žvalgams svarbu nesnausti, galvoti
smegenimis, o ne stengtis gautą užduotį
padaryti per jėgą, vien raumenimis. Tie,
kas prasčiau eina orientacinius, labiau
pavargsta nuo pat pradžių, todėl jiems
išgyvenimas prasideda jau pirmosiomis
kurso dienomis, tuo tarpu sumanesni ben-
dražygiai ilsisi.“
„Toks kursas yra puiki galimybė to-
bulėti žvalgui, – instruktoriams pritaria
vienas kurso dalyvių Geraldas, – čia mano
rimtas išbandymas šioje srityje. Esu įsitiki-
nęs, kad žvalgais visada tampa išskirtiniai
ir geriausiai pasirengę kariai. Kiekvienas
ekspertas kažkada buvo visiškai „žalias“
konkrečioje srityje, todėl savo silpnas
vietas reikia žinoti ir jas tobulinti, siekti
geriausio rezultato. Kūną galima ištreni-
ruoti. Kai atsiduri ekstremaliose aplinky-
bėse fiziškai tarsi persijungi į kitą režimą.
Miške geriame pelkių vandenį ir darome
kitus dalykus, kurių nebūna kasdieninia-
me gyvenime. Eidamas čia turi žinoti, ko
tikėtis. Negali būti didelių siurprizų, kitaip
kurso nebaigsi,“ – sako žvalgas Geraldas,
tarnaujantis Didžiosios Kovos rinktinėje,
dabar jau profesinės karo tarnybos karys,
iki tol 7 metus tarnavęs kariu savanoriu
Ukmergės kuopoje. Prieš pusmetį jis perė-
jo į profesinę karo tarnybą ir tapo žvalgų
skyriaus vadu. „Žinau, kad šis kursas yra
būtinas ir svarbus žvalgui, tam kad suge-
bėtų prisitaikyti ir sėkmingai dirbti priešo
teritorijoje.“
Pasak Geraldo, sėkmingai įpusėjusio
kursą, viskas kurse savaip „smagu“ tik,
miego mažokai, beveik kasdien vyksta
orientaciniai žygiai, tokie, kokių savo
dalinyje praeiti neteko. Intensyvi kurso
programa sudaryta labai racionaliai. Die-
ną yra mokoma įvairiausių išgyvenimo
dalykų, o nakties metu rengiami žygiai.
Poilsio laikas priklauso nuo to, kada su-
grįši po žygio. Orientavimasis miške už-
trunka kelias valandas: „Kartais grįžtame
ryte apie 4–5 valandą. Užsiėmimai, savo
ruožtu, prasideda 7–8 valandą ryte. Poil-
siui kartais telieka tik 2–3 valandos, o dar
prieš tai reikia sugalvoti, kaip pasidžio-
vinti sušlapusius rūbus. Neišsimiegojęs esi
silpnesnis, užduotyse gali privelti klaidų,
bet stengiesi, kad to nebūtų, gaudai save
užsnūdusį, ugdai valią. Sieki pasirodyti
kuo geriau. Instruktorių pamokyti dabar
pasisiuvome improvizuotus rūbus, mums
sušildysiančius tuomet, kai palaipsniui
bus paimami uniforminiai drabužiai. Ži-
nau, kad netrukus bus paimtos striukės,
miegmaišiai, kilimėliai, todėl reikia ruoš-
tis ekstremalioms sąlygoms. „Senų karių“
tokiais dalykais neišgąsdinsi, kai daug lai-
ko tarnauji kariu savanoriu, supranti, kad
tavo hobis gali būti ne vien laisvalaikio už-
siėmimas, bet ir darbas. O kuomet darbas
sutampa su hobiu, argi begali būti geriau?“
Karys savanoris Rokas, žvalgas iš Di-
džiosios Kovos rinktinės, Pajėgose tar-
nauja du metus. Civiliame gyvenime dirba
braižytoju. Veiklos labai skirtingos, bet
persijungti į karinį gyvenimo režimą, pa-
sak žvalgo, jam nesudėtinga. Tik atsiradus
vietai ir galimybei pabandyti įveikti išgy-
venimo kursą, karys noriai sutiko jame
dalyvauti. Motyvacija sėkmingai baigti
tikrai didelė, todėl niekuo nesiskundžia.
Anot kario, sunkiausia yra atsikelti ir atsi-
busti, ypač tada, kai miego tikrai trūksta.
Atsibudus įsijungia protas, valia ir viskas
stojasi į savo vėžes.
Vyr. eil. Vilius DŽIAVEČKA
„Savanorio“ redakcija