25
2018 m. Nr. 4 (497)
Žinau, kad šis kursas yra bū-
tinas ir svarbus žvalgui, tam
kad sugebėtum prisitaikyti ir
sėkmingai dirbti priešo teritori-
joje,“ – žvalgas Geraldas, Sunkiausiai kariams įveikiama
problema – nepakankamos topo-
grafijos žinios. Orientaciniai žygiai
Išgyvenimo kurse organizuojami
dažnai, sąmoningai apsunkinami, –
iš Didžiosios Kovos rinktinės. instruktorius srž. Ričardas Rizgelis
„Visi žinome, kad esant būtinybei,
žmogus gali greitai persilaužti, prisitai-
kyti prie diskomforto. Bet... jeigu valios
nepakanka, tuomet ir kursą teks palikti.
Čia, norint išlikti, reikia būti pasirengus
dalintis maistu su miško gyvūnais, valgyti
žalią mėsą, kitaip nebūsi geras žvalgas ir
partizanas, – tvirtina vienas instruktorių
vyr. srž. Darius Stašelis, – kurso pabaigoje
žmonės taip įsijaučia į situaciją, kad gali
be skrupulų patikrinti šiukšlių konteine-
rius, ten ieškodami maisto pasistiprinti.
Pabaigoje karys gali iš pažiūros priminti
benamį, nes mokymo procese, sąlygos pa-
laipsniui sunkinamos. Iš pradžių paimama
dalis uniformos, kuprinė. Šiuos daiktus
keičia improvizuoti arba savadarbiai ap-
darai ir ekipuotės elementai. Labai svarbūs
dalykai, kurie paliekami kariui, yra peiliai,
kirvukai ir pjūkleliai.
Kolegai antrina kurso kuratorius srž.
R. Rizgelis, – „Mes mokome, kad pro
pamestus daiktus, einant mišku, neva-
lia praeiti. Reikia pagalvoti, ar jie nebus
naudingi ateityje. Tai gali būti skardinė,
senas grybautojo rūbas, tuščias plastiki-
nis butelis ar virvagalys, kuris miške gali
tapti aukso vertės. Štai vasarą, kuomet
vyko eilinis Išgyvenimo kursas, kiekvienas
dalyvis turėjo po 5 litrų talpos bakeliui
vandeniui. Tai visą laiką buvo pats bran-
giausias jų turtas. Kartais kurso dalyviai
patys atranda naujų metodų kaip užkurti
ugnį, arba paruošti maisto. Kartą, lauko
obuolys, sumaniai ištroškintas limonado
skardinėje, tapo puikiausio skonio deser-
tu lauko sąlygomis. Tokio būdo patiekti
obuolį nežinojo net kurso ekspertai, kol
vienas dalyvis nesugalvojo vaisiaus ištroš-
kinti rastoje tuščioje limonado skardinėje.
„Karys, ypač žvalgas, turi būti pasirengęs karininiam konfliktui,
jeigu neturės išgyvenimo įgūdžių, tai jam gali brangiai kainuoti. Išėjus iš
savo nuolatinės dislokacijos vietos į mišką, reikia žinoti, kaip pasigerinti
savo būvį, kaip išlikti ir išgyventi ekstremaliomis sąlygomis. Kiekvienas
kursą baigęs karys yra labai naudingas, gautus įgūdžius parsinešdamas į
savo dalinį, kur dalinasi patirtimi. Šiais metais tokiu formatu organizuoja-
mas jau trečiasis „Bravo“ Išgyvenimo kursas. Kariai čia išmoksta pasisiūti ir
papildomą rūbų sluoksnį, kuris gali būti neįkainojamas jei žvalgas pateko
į nelaisvę, kur paprastai laikomas pusnuogis ir pasitaikius progai, pabėga.
Nebūtinai ekstremaliose situacijose išsaugosi savo kuprinę ir ekipuotę.
Jau pačiomis pirmosiomis dienomis kariai mokosi iš parankinių priemonių
pasistatyti palapinę, kur galėtų prisiglausti ir pernakvoti, turi savo rankų
darbo džiuto kuprines.“ – pasakoja Išgyvenimo kurso instruktorius vyr. srž.
Laurynas ARDINAVIČIUS
Penkiasdešimtmetis savanoris iš
Didžiosios Kovos rinktinės civiliame
gyvenime yra žinomas verslininkas
ir sportininkas šiemet dalyvavo
šiame kurse. Jis kaip tikras žvalgas,
ieško savo galimybių ribų. Ankstes-
nio kurso metu instruktoriai kartą
rado jį prie ėdžių, perrinkinėjantį
medžiotojų miško žvėrims paliktas
kruopas. Karys pajuokavo, kad
niekada negalvojo taip žemai pulti,
nesitikėjo, jog teks atiminėti ėdalą
iš miško žvėrelių.
Nemažai naujų dalykų atrandama jau kur-
so metu, nes daugelyje užduočių dalyviai
gali improvizuoti ir tai jiems pavyksta.
Čia dalyvauja įvairaus amžiaus ir gyveni-
miškos patirties kariai, dažniausiai nuo 19
iki 40 metų amžiaus. Iš Savanorių pajėgų
pasitaiko ir dar vyresnių.
Štai šiemet kurse dalyvavo penkias-
dešimtmetis savanoris iš Didžiosios Kovos
rinktinės. Civiliame gyvenime jis yra žino-
mas verslininkas ir sportininkas. Kitiems
kariams šis savanoris gali būti pavyzdys.
Nors jis nedaug jaunesnis už mano tėvą,
vis dar tebeieško ekstremalių išbandymų.
Minėtas savanoris yra yra geras karys,
turi daug vidinės motyvacijos ir fizinių
jėgų, sportuoja. Manau, kad širdyje jis
kaip tikras žvalgas, ieško savo galimybių
ribų. Radome kartą jį prie ėdžių, perrinki-
nėjantį medžiotojų miško žvėrims paliktas
kruopas. Karys pajuokavo, kad niekada
negalvojo taip žemai pulti, nesitikėjo, jog
teks atiminėti ėdalą iš miško žvėrelių.“
„Mes suteikiame žinių ir įgūdžių pa-
grindus ir tik nuo pačių karių priklauso,
kaip jais pasinaudos ir ištobulins ateityje.
Svarbiausia netingėti, – sako srž. R. Rizge-
lis, – kai tarnavau Algirdo batalione, per
metus būdavo organizuojamos mažiau-
siai vienerios išgyvenimo pratybos ir jas
stengdavomės padaryti kuo įdomesnias.
NUKELTA Į 26 PSL.