9
2018 m. Nr. 2 (495)
Savanorių pajėgų šauliai–inžinieriai pratybose treniravosi
savarankiškai suplanuoti ir įvykdyti užduotis nuo A iki Z.
Tai planavimas, judėjimas, pasala, pagalba sužeistiesiems,
objekto suradimas ir sunaikinimas.
Mjr. A. Staugaitis pasakoja, jog šian-
dien svarstoma užtaisų korpusų gamyba,
kai šaulys-inžinierius pats užtaisys sprogs-
tamąją medžiagą ir sustiprinęs sprogimo
efektą varine plokštele, galės sunaikinti
šarvuotą techniką. „Aktyvaus pasiprie-
šinimo sąlygomis nebus laiko patiems
užtaisinėti, taigi, sprendžiame, kiek pra-
moninių sprogstamųjų priemonių būtų
efektyvu įsigyti Savanorių pajėgoms.“
Praktiniai užsiėmimai:
nuo kraterio iki metalinės
konstrukcijos
Atvykę į šaulio–inžinieriaus kursą
Juozo Lukšos mokymo centre, poligono
sprogdinimo darbų aikštelėje stebėjome,
kaip kariai savanoriai sprogdino gruntą:
pasiskirstę užduotis, pagal lentelę pasirin-
ko tinkamą kiekį sprogstamosios medžia-
gos, paruošė užtaisus, atitinkamais atstu-
mais sudėjo juos į duobes, mazgais sujungė
detonuojamosios virvutės tinklą, prie jo
prijungė padegėją, jį uždegė ir saugiai pasi-
traukė. Sprogimas suformavo kraterį, kurį
vaizdžiai galėtume pavadinti prieštankiniu
grioviu. Vėliau, tą dieną, kurso dalyviai
sprogdino metalines konstrukcijas. Anot
kurso vadovo, Juozo Lukšos mokymo
centro karo inžinerijos kursų eksperto
vyr. srž. Vaido Šimaičio, šio praktini o
užsiėmimo metu dalyviai galėjo realiai įsi-
tinkinti, kaip, priklausomai nuo užduoties,
ženkliai skiriasi sprogstamųjų medžiagų
kiekis ir sprogdinimo priemonės: gruntui
sprogdinti reikia kelių dešimčių kilogramų
sprogstamosios medžiagos, o metalinei
konstrukcijai užtenka gramų. „Šauliai–
inžinieriai patys neskaičiuoja, kiek rei-
kės sprogdinimo medžiagos skirtingiems
objektams naikinti ar nugriauti. Šie kariai
rengiami išmanyti sprogdinimo procedū-
ras ir darbo veiksmų eigą: iškasti duobes,
įleisti sprogmenis, padaryti ir tarpusavyje
sujungti sprogdinimo tinklus, padegti pa-
degamąją virvelę ir atsitraukti reikiama
kryptimi, – sako vyr. srž. V. Šimaitis, – jau
antrus metus iš eilės, kiekvieną mėnesį
vykstančio šaulio–inžinieriaus kurso metu
Savanorių pajėgoms Juozo Lukšos mo-
kymo centro karo inžinerijos specialistai
parengia maždaug po 14 karių savanorių“.
Anot vyr. srž. V. Šimaičio, savaitės tru-
kmės kurse visas užduotis būsimieji šau-
liai–inžinieriai atlieka padedami instruk-
torių: taip ugdomi padėjėjai aukštesnės
kvalifikacijos kariams. „Šaulio–inžinierius
pareiga profesionaliai padėti išminuotojo
ar sprogdinimo darbų kvalifikaciją turin-
čiam kariui. Šauliai–inžinieriai savaran-
kiškai nepriima sprendimų, kada ir kur
sprogmenys turi būti padėti, nesprendžia
nei kiek sprogstamųjų medžiagų reikės,
nei kokio galingumo jos bus. Visus nu-
rodymus šauliams–inžinieriams duoda
aukštesnę kvalifikaciją turintys kariai: tar-
kime, ruošiantis daryti kraterį ir skaičiuo-
jant sprogstamosios medžiagos kiekį, rei-
kia atsižvelgti ne tik į norimą rezultatą, bet
ir į grunto pobūdį – nuo to priklauso, ko-
kiame gylyje bus dedamos sprogstamosios
medžiagos. Tai yra atskiras, sudėtingas
mokslas, už tai ateityje Savanorių pajėgose
bus atsakingi kuopininkai–sprogdintojai“.
NUKELTA Į 10 PSL.