10
Už tiksliuosius mokslus
svarbiau asmeninės savybės
„Kariai iš Savanorių pajėgų į šį kursą
ateina su skirtingu tiksliųjų mokslų žinių
lygiu, kai kuriems pradžioje trūksta ben-
dro išprusimo specifiniuose dalykuose,
ypač, kai pradedame treniruotis metalo,
mūro, gelžbetonio ir betono konstrukcijų
sprogdinimo, ruošiant elektrinius detona-
torius, elektros tinklą tikrinant su varžos
matavimo prietaisais ir pan. Kartais tenka
konstatuoti, jog ne visiems suprantamas
dalykas yra ta elektra. Taigi, su elektra
anksčiau nedraugavusiems tenka stipriau
pasimokyti, – sako vyr. srž. V. Šimaitis
ir priduria, kad už tiksliuosius mokslus
visada bus svarbiau specifinės asmeninės
savybės, – pati svarbiausia yra su spro-
gmenimis dirbančio kario šaltakraujišku-
mas. Jokio skubėjimo ir lėkimo – viską
reikia pirma gerai apgalvoti, o tada ramiai
įvykdyti. Sprogmuo nėra žaislas, su juo
reikia būti budriam, jo geriau nuolat ...
bijoti. Vaizdingai tariant, jeigu kulka gali
pasirinkti žmogų, nes žmogus į žmogų
paprastai taikosi, tai sprogmuo nesiren-
ka nieko, tik viską aplinkui naikina. Net
mes, instruktoriai, nors daugybę metų su
sprogmenimis dirbame, kiekvienas savyje
turime reikiamą dozę konstruktyvios bai-
mės jausmo. Jeigu žmogus neturi baimės,
tai jis neturėtų būti išminuotoju ar inži-
nieriumi.“
Pirmasis kartas užsifiksuoja
stipriausiai
Vyr. srž. V. Šimaitis neabejoja, jog
karys, nors kartą mokymuose prisilietęs
prie sprogmens, yra tikrai pavojingesnis
priešui. „Jeigu mąstytume apie savanorių
vaidmenį konflikto atveju, partizaniniame
kare, tai nors vieną vienintelį kartą užfik-
suota pažintis su sprogmenimis (pirmasis
kartas – visada įsimintiniausias) reikiamu
metu atsigamins visu įmanomu pajėgumu:
karys savanoris, prireikus susivoks, kaip
elgtis su sprogmeniu, atmins, kad negalima
neapdairiai ir neapgalvotai imti, kelti, neš-
ti įtartino objekto, žinos, kaip panaudoti
sprogstamąjį užtaisą, kad būtų sunaikintas
nors menkiausias priešo pajėgumas. Taip
parengti kariai savanoriai į bendrą gy-
nybą įsilietų ženkliai: juk šaulių–inžinie-
rių parengiame apie 200–250 per metus“.
Kokia žala priešui konflikto atveju yra
aktualiausia – sprendžia Savanorių pajė-
gų vadovybė, tačiau vyr. srž. V. Šimaičio
nuomone, šiuose kursuose parengti kariai
sugebėtų rimtai trikdyti priešo mobilumo
greitį konflikto atveju. „Žmogus, gyvenan-
tis savo apylinkėse, yra tikrai pranašesnis
karys negu, tarkime, aš pats. Vietiniai ka-
riai savanoriai, gavę žinių, kaip dirbti su
sprogmenimis, tikrai galėtų kaip reikiant
iškankinti priešą.“
Kiekvienas karys moka šaudyti, tačiau
šaulys–inžinierius savo gebėjimų prasme
iškyla viena pakopa aukščiau, nei eilinis
pėstininkas, nes šiek tiek nusimano karo
inžinerijoje. Jeigu pėstininkas turi savo
vienintelę funkciją ir vykdo įsakymus, tai
šauliams–inžinieriams ant pečių užkrauta
papildoma atsakomybė: esant reikalui,
padėti karo inžinieriams naikinti tam ti-
krus objektus. Suprantama, po savaitės
mokymų Juozo Lukšos mokymo centre,
reikia, kad kariai treniruotųsi grįžę į kuo-
pas rinktinėse. Savaitės tokiems įgūdžiams
užtvirtinti tikrai mažoka.
Šaulys–inžinierius
savo gebėjimų prasme iškyla
viena pakopa aukščiau,
nei eilinis pėstininkas, nes
šiek tiek nusimano karo
inžinerijoje. Jeigu pėstininkas
turi savo vienintelę funkciją
ir vykdo įsakymus, tai
šauliams– inžinieriams ant
pečių užkrauta papildoma
atsakomybė: esant reikalui
padėti karo inžinieriams nai-
kinti tam tikrus objektus.
Vyr. eil. M. Lysenko nuotraukos