45
2018 m. Nr. 2 (495)
pririšom juos prie baidarės ir perplukdėm
į kitą krantą, įkėlėme į greitosios pagalbos
automobilį.
Visą savo gyvenimą rimtai žiūrėjau
į pirmosios pagalbos teikimo įgūdžius.
Apie tai žinau ir iš bendro išsilavinimo, ir
tuo domiuosi papildomai, o kai kuriuos
niuansus perprasti yra padėję pažįstami
medikai: nelaimės atveju nebūna taip, kad
pasimesčiau ir nežinočiau, ką daryti. Su-
tapimas, bet ir misijos Afganistane metu
ėjau paramediko pareigas. Baidarių žygio
metu suteikta pagalba yra visų mūsų ko-
legų nuopelnas, kariai supranta, ką daryti
tokiais atvejais.
Neleidę moteriai judėti, viską pada-
rėme teisingai: ji galės vaikščioti! Gera
žinoti, kad mūsų kuopos karių veiksmai
išgelbėjo pilnavertį jaunos mamos ir my-
limos žmonos gyvenimą.
Eglė Poderienė
baidarių žygyje nukentėjusios
moters sesuo
Visoje šioje nelaimėje ir po jos mano
sesei nuotaiką gerino tik atsiminimas apie
karius ir jų suteiktą pagalbą. Jų poelgis
tądien buvo šviesioji įvykio pusė. Vis kal-
bėdavomės apie juos, o sesuo vis prašė
tuos vyrus surasti ir padėkoti.
Tą lemtingą šeštadienį svečiavausi pas
uošvius kaime. Žiūriu, sesuo skambina,
atsiliepiau. Pro kaukiančių sirenų garsą
išgirdau sesers vyrą pranešantį apie su-
žeistą seserį. Atvykusi į Kauno klinikas,
trumpai pasikalbėjau su sesers vyru, kurį
medikai vis kvietė apžiūrai į skirtingus
kabinetus, nes ant jo užvirtęs medis trau-
mavo ir jį. Laimei, nieko rimta. Tada su-
žinojau sesers diagnozę: visiškai sutrupėję
keli slanksteliai, keletas išėję iš rikiuotės,
lūžę du šonkauliai. Kitą
rytą jai buvo atliekama su-
dėtinga operacija, kurios
metu pašalintos sutrupėju-
sių slankstelių skeveldros.
Operavęs chirurgas vėliau
pabrėžė, kad sesuo yra lai-
mės kūdikis: dažniausiai po
tokių operacijų ir su tokiais
sužeidimais atvežamiems
žmonėms medikai nebegali
nieko padėti, jie lieka su-
paralyžiuoti iki kaklo, nes
sutrupėję slanksteliai pa-
žeidžia nervą. Operacijos
metu sesers stuburas buvo
sutvirtintas varžtais, jos
laukia sunki ir ilga reabili-
tacija, o traumos pasekmės
bus jaučiamos ir ateityje.
Sesers vyras pasakojo, kad nuvirtus
medžiui baidarė buvo prispausta po van-
deniu, kartu su mano sesute. Iki atbėgant
gelbėtojams, vyras ją ištraukė iš vandens,
bet iki šiol jam atrodo sunkiai suvokiamas
virstančio medžio smūgio stiprumas: net
metalinės baidarės sijos buvo sulankstytos.
Atbėgę kariai iškart ėmėsi darbo: vie-
nas laikė seseriai virš galvos liemenę, kad
ant jos nelytų, kitas klausinėjo vardo, gi-
mimo datos ir t. t. Kažkuris liepė perio-
diškai judinti kojas, bet pačiai nejudėti.
Kažkuris užklojo šildančia folija, o sesers
vyrui liepė atsigulti šalia, nes ji kratėsi nuo
šalčio. Sesuo minėjo, kad kariai dėsningai
buvo išsidėstę prie jos: vienas gale kojų, ki-
tas virš galvos, du – šonuose. Taip pat ka-
riai psichologiškai ramino, todėl neprailgo
laikas laukiant gelbėjimo būrio, nes kariai
vis kalbino ir juokavo, sesei pasirodė, kad
jie turi gerą humoro jausmą.
Atvykus gelbėtojams, kariai į nelaimės
vietą iš kito upės kranto atplukdė felčerę.
Ji ir dar vienas karys uždėjo sesei kaklo
įtvarą ir perkėlė ant neštuvų. Juos pririšo
prie baidarės, perplukdė skersai upę, į
kitą krantą ir įkėlė į greitosios pagalbos
automobilį. Atsižvelgiant į sesers patirtus
sužeidimus, pirmoji pagalba buvo suteikta
profesionaliai. Jei nelaimės metu sesuo
būtų pajudėjusi ar pasisukusi – galėjo būti
pažeistas nervas. Esame be galo dėkingi
kariams. Sesuo linki savo gelbėtojams ir
toliau būti neabejingiems savo srities pro-
fesionalais! Savo ruožtu, visos mūsų šei-
mos vardu norėčiau paprašyti Jūsų pajėgų
įvertinti šių vyrų nesavanaudišką poelgį ir
profesionalumą. Esu labai didelė kariuo-
menės gerbėja, o po šio įvykio – tiesiog
sužavėta, kokius atsakingus asmenis Jūsų
pajėgos paruošia.
Eglė Poderienė ir jos sužeistos sesers vyras dėkoja kariams, padėjusiems sunkią nelaimės valandą. Dariaus ir Girėno rinktinės archyvo nuotraukos