2017 m. Nr. 4-5 (492)
nes jiems nebuvo tinkamų šovinių. Bet
žmonės vis tiek kažkur juos paslėpė, dėl
viso pikto. Aišku, buvo ir daugybė kitų
ginklų, tik didžiausia problema partiza-
nams buvo kaip pasipildyti šovinių atsar-
gas. Logiška, kad pagrindinis šaltinis – nu-
kauti priešus, karius ir stribus, ir pasiimti
jų šovinius. Taigi, Lietuva buvo ginkluota
stipriai, daug ir įvairiai nes pasinaudojo
XX a. praėjusių karų „palikimu“.
9
Savanoriai Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynyboje 1991 m.
Per du Pasaulinius karus Lietuvoje buvo palikta daugybė ginkluotės: karabinų, pistoletų, netgi kulkos-
vaidžių. Dalis jos buvo išsaugota net per Sovietinę okupaciją. Labai daug žmonių slėptų ir išsaugotų
ginklų „išplaukė" 1991-aisiais, kai jų ištiesų prireikė Nepriklausomybės gynybai. Išsaugotus ginklus
žmonės atidavė Aukščiausios Tarybos rūmų gynėjams. Norint, kad daug dešimtmečių stovėję šautuvai
būtų tinkami naudojimui reikėjo daug pastangų ir kariško sumanumo...
Suspėti iššauti vieną kartą
1991-aisiais išplaukė labai daug žmo-
nių slėptų ir išsaugotų ginklų: vieni juos
retsykiais panaudodavo brakonieriauda-
mi, kiti šiaip slėpė kur nors užkasę ir t.t.
Pirmiausia „atėjo“ labai daug pistoletų,
ypač daug jų davė sporto mokyklos, net
eilinės vidurinės mokyklos, kurių vado-
vai nepakluso sovietų valdžios reikala-
vimams priduoti mokymo tikslais nau-
dotus, ar šiaip saugotus mažo kalibro
ginklus. Dešimtys įstaigų, medžiotojų or-
ganizacijų ginklus atidavė Aukščiausios
tarybos gynėjams. Daugiausiai tai buvo
mažo kalibro vienašūviai, penkiašūviai
šautuvai, taip pat buvo sportinių mažo
kalibro pistoletų, medžiotojų graižtvinių
karabinų, o geležinkeliečiai mums per-
davė beveik visus revolverius Naganus
(Nagant M1895 – 7 šoviniais užtaisomas
belgo L. Nagano sukonstruotas revolveris,
sukurtas Rusijos užsakymu. Revolveris
naudoja specialų šovinį 7,62x38 mm.), ir
pistoletus TT (TT, kitaip TT-33 – rusiškas
7,62 mm kalibro pistoletas sukonstruotas
F. Tokarevo, nuo 1933 m. plačiai naudo-
tas Sovietų Sąjungoje), pavieniai žmonės,
žinoma, nešė kadaise išsaugotus ginklus
– praūžusių karų palikimą. Pats dalyvavau
parlamente kuomet žmonės atnešdavo
kovinių ginklų su sąlyga, jog grąžinsim...
Vieni ginklai pas mus patekdavo labai ge-
ros būklės, kiti – šiek tiek parūdiję. Pavyz-
džiui, tiek „Mauzer“, tiek „Valter“ pistole-
tukai buvo geri, juos legalizavome. Buvo ir
jautrių atvejų, kuomet viena močiutė, naš-
lė, atnešė vyro Valteriuką (vokišką Walt-
her Polizeipistole PP): iš nosinės išvyniojo
puikiausios būklės ginklą ir įteikė kavos
dėžutę, pilną šovinių. Tuos ginklus, kurie
buvo parūdiję ar blogi tvarkėme kartu su
vienu mūsų specialistu, auksinių rankų
žmogum ir ginkluotės teoretiku Rimgau-
du Kazėnu. Nors esu ginklininkas mė-
gėjas, labiau specializuojuosi metalo ap-
dirbimo technikoje, mes kartu pradėjom
ginklus restauruot ir remontuot: rusiškius
karabinus „Mosin“, vokiškus karabinus
NUKELTA Į 6 PSL.