8
Kaip buvo ginkluoti savanoriai ?
Parlamento rūmų gynėjas
Gediminas TRAKIMAS , savanoris kūrėjas , daugeliui yra žinomas kaip sparnuoto posakio „ Į kovą už laisvę – su armatūra rankose ir ryžtu širdyse “ autorius .
Tai sakydamas atsargos majoras G . Trakimas apibendrina kaip kūrėsi Savanorių pajėgos , kaip Sausio mėnesį buvo organizuojama Parlamento gynyba . Koks kitas žmogus , jei ne KASP ginkluotės ekspertu vadinamas , galėtų geriau apibūdinti Savanorių ginkluotės raidą ir prisiminti pajėgų užgimimo užkulisius , apibendrinti kokiais ginklais ginklavosi pirmieji Pralamento gynėjai , vėliau SKAT atstovai .
GINKLUOTĖ
„ Nuo pirmųjų dienų Aukščiausiosios Tarybos rūmuose dirbau su ginklais . Vėliau dėsčiau KASP Juozo Lukšos vadų mokymo centre , vėlgi ginkluotės srityje . Bendrai kalbant , aš pirmuosius ginklus , kuriuos žmonės dovanojo ar skolino Parlamento gynėjams priimdavau , registruodavau , ar net nupirkdavau . Tada juos saugojom , buvome pasiruošę jais gintis . Kai manęs klausia iš kur lietuviai tiek turėjo ginklų , kad galėjo juos atnešti ir atiduoti Parlamento gynėjams ir vėliau besiformuojančiam SKAT ‘ ui , tai manau , kad reikia įdėmiau pasižiūrėti į mūsų tautos istoriją . Per Lietuvą praūžė du Pasauliniai karai . Pavyzdžiui po I Pasaulinio karo dar ir šiandien randama to laikmečio ir sprogmenų , ir šaudmenų ... Taip pat I Pasaulinis karas paliko Lietuvoje daug vokiškų ginklų , labai daug jų vėliau pateko į Šaulių sąjungą . Be abejo , daug ginklų perėmė patys rusai ir išsivežė į Maskvą . Prasidėjus II Pasauliniam karui , kai sovietinė kariuomenė traukėsi , bėgantys kariai mėtė pakeliui viską , ką turėjo . Gyvenviečių pakeliuose , miškuose , kariniuose daliniuose buvo palikta masė ginkluo- tės . Karo metais , pavyzdžiui , gen . Povilo Plechavičiaus Vietinės rinktinės karius vokiečiai apginklavo trofėjiniais prancūziškais „ Lebel “ šautuvais . „ Mle 1886 / M93 Lebel “ šaudė su 8 × 50 mm kalibro Lebelio šoviniais . Kada antrą kartą priartėjo frontas ir vokiečių kariuomenė traukėsi po kautynių ginklų vėl likdavo . Kaip sako mūsų tėvai ir seneliai , lietuvių charakterio esmė – susirinkti , paslėpti ir saugoti viską , o gal kada prireiks ... lietuviui kiekvienas rastas geležiukas yra mielas . Kiekvienas žemdirbys matė , kas darėsi 1940-1941 metais ir panašiems dalykams buvo pasiruošę 1944-aisiais . Žmonės priglausdavo viską : karabinus , šautuvus , kulkosvaidžius ( arba automatinius šautuvus ), gal tik pabūklų neėmė . Praktiškai , kiekvienas sodietis turėjo ginklą . Partizanų daliniai 1945-aisiais metais daugelyje mūsų šalies vietų buvo daug efektyviau ginkluoti negu okupacinės kariuomenės daliniai ir stribai tuo metu kovoję su laisvės gynėjais . Mano tėvas pasakojo , kad kai II Pasaulinis karas baigėsi , mūsų kaime buvo išvežta ir kažkur paslėpta 2 vežimai prancūziškų šautuvų , kurie niekam nebuvo reikalingi ,