8
Kaip buvo ginkluoti savanoriai?
Parlamento rūmų gynėjas
Gediminas TRAKIMAS, savanoris kūrėjas, daugeliui yra žinomas kaip sparnuoto posakio „ Į kovą už laisvę – su armatūra rankose ir ryžtu širdyse“ autorius.
Tai sakydamas atsargos majoras G. Trakimas apibendrina kaip kūrėsi Savanorių pajėgos, kaip Sausio mėnesį buvo organizuojama Parlamento gynyba. Koks kitas žmogus, jei ne KASP ginkluotės ekspertu vadinamas, galėtų geriau apibūdinti Savanorių ginkluotės raidą ir prisiminti pajėgų užgimimo užkulisius, apibendrinti kokiais ginklais ginklavosi pirmieji Pralamento gynėjai, vėliau SKAT atstovai.
GINKLUOTĖ
„ Nuo pirmųjų dienų Aukščiausiosios Tarybos rūmuose dirbau su ginklais. Vėliau dėsčiau KASP Juozo Lukšos vadų mokymo centre, vėlgi ginkluotės srityje. Bendrai kalbant, aš pirmuosius ginklus, kuriuos žmonės dovanojo ar skolino Parlamento gynėjams priimdavau, registruodavau, ar net nupirkdavau. Tada juos saugojom, buvome pasiruošę jais gintis. Kai manęs klausia iš kur lietuviai tiek turėjo ginklų, kad galėjo juos atnešti ir atiduoti Parlamento gynėjams ir vėliau besiformuojančiam SKAT‘ ui, tai manau, kad reikia įdėmiau pasižiūrėti į mūsų tautos istoriją. Per Lietuvą praūžė du Pasauliniai karai. Pavyzdžiui po I Pasaulinio karo dar ir šiandien randama to laikmečio ir sprogmenų, ir šaudmenų... Taip pat I Pasaulinis karas paliko Lietuvoje daug vokiškų ginklų, labai daug jų vėliau pateko į Šaulių sąjungą. Be abejo, daug ginklų perėmė patys rusai ir išsivežė į Maskvą. Prasidėjus II Pasauliniam karui, kai sovietinė kariuomenė traukėsi, bėgantys kariai mėtė pakeliui viską, ką turėjo. Gyvenviečių pakeliuose, miškuose, kariniuose daliniuose buvo palikta masė ginkluo- tės. Karo metais, pavyzdžiui, gen. Povilo Plechavičiaus Vietinės rinktinės karius vokiečiai apginklavo trofėjiniais prancūziškais „ Lebel“ šautuvais. „ Mle 1886 / M93 Lebel“ šaudė su 8 × 50 mm kalibro Lebelio šoviniais. Kada antrą kartą priartėjo frontas ir vokiečių kariuomenė traukėsi po kautynių ginklų vėl likdavo. Kaip sako mūsų tėvai ir seneliai, lietuvių charakterio esmė – susirinkti, paslėpti ir saugoti viską, o gal kada prireiks... lietuviui kiekvienas rastas geležiukas yra mielas. Kiekvienas žemdirbys matė, kas darėsi 1940-1941 metais ir panašiems dalykams buvo pasiruošę 1944-aisiais. Žmonės priglausdavo viską: karabinus, šautuvus, kulkosvaidžius( arba automatinius šautuvus), gal tik pabūklų neėmė. Praktiškai, kiekvienas sodietis turėjo ginklą. Partizanų daliniai 1945-aisiais metais daugelyje mūsų šalies vietų buvo daug efektyviau ginkluoti negu okupacinės kariuomenės daliniai ir stribai tuo metu kovoję su laisvės gynėjais. Mano tėvas pasakojo, kad kai II Pasaulinis karas baigėsi, mūsų kaime buvo išvežta ir kažkur paslėpta 2 vežimai prancūziškų šautuvų, kurie niekam nebuvo reikalingi,