59
2017 m. Nr. 4-5 (492)
Barzdų auginimo kariuomenėje oponentai sako, kad barzda
gali įkliūti segantis šalmą, o dedantis dujokaukę susidaro tarpas
ir taip cheminės medžiagos gali pakliūti į kvėpavimo takus. Anot
pašnekovo, šalmą segtis barzda jam niekada netrukdė, tačiau ar
veido augmenija nesumažina dujokaukės apsauginio poveikio
nesusimąstė.
Mindaugui kuopos vado leidimo nešioti bardą neteko prašyti:
„Vadas jau atėjo, kai aš barzdą auginau. Ir apskirtai vadas yra
geras, nes supranta liberalumo filosofijos teikiamus privalumus."
Anot Mindaugo, jeigu hipotetiškai svarstytume, tai partizani-
niam kare kariaujančiąjam barzda tam tikra prasme galėtų kurį
laiką, pirmaisiais kovos momentais, tapti nebloga maskavimosi
priemone. „Juk visi pripratę, kad karys yra nusiskutęs veidą. Ta-
čiau, jeigu per dažnai tam tikrose strategiškai svarbiose vietose
visi pradėtų matyti barzdotą žmogų gali kilti padidintas susido-
mėjimas ir įtarimas juo. Gerai, kai gali kaitalioti savo išvaizdą ir
mano atveju beveik neatpažįstamai pasikeisti“.
Estijos Savanorių pajėgų
„Kaitseliit“ kariai savanoriai:
„Laisva valia – pajėgų esmė“
apsidairo aplink, kur savo veikla užsiėmę jo kuopos kariai. Jis
drauge su dauguma savo kuopos draugų pradėjo tarnybą kaip
jaunimo organizacijos narys, vėliau visi tapo to paties vieneto
nariais.
Prieš penkerius metus Es-
tijos savanorių pajėgų nariu
tapęs Veniamin Luht sako,
kad būtent čia jis sutiko tokius
žmones, kurie tapo jo tikrai-
siais draugais „Su jais praleistas
laikas man atrodo prasmingas,
tai yra tikroji bičiulystė“. Saky-
damas „praleistas laikas“ Luht
turi galvoje, jog pratybose dalyvauja visi, kas kiek išgali: „Kiek
šeimos, mokyklos, ar darbai leidžia“. Vyras tvirtina, kad viskas
įmanoma jei yra pasiryžimas ir valia. Laisva valia – Savanorių
pajėgų esmė.
Mūsų kaimynės Estijos kariuo-
menėje taip pat taikomos barzdų au-
ginimo taisyklės, tačiau savanoriams
jos švelnesnės. Pagrindinis reikalavi-
mas – barzda turi būti prižiūrėta ir
patrumpinta, maždaug 2 cm ilgio, o
priklausomai nuo laipsnio esama kai
kurių išimčių. 6 barzdoti estų kariai
– tarnybos veteranai ir jauni savanoriai – specialiai mūsų leidinio
skaitytojams pasakoja kodėl jie pasirinko tarnybą pajėgose.
Maido Põldes nuo pat
vaikystės savo gyvenimą su-
siejęs su Savanorių pajėgomis.
Pradžioje dalyvavo jaunimui
skirto pajėgų padalinio „Noo-
red Kotkad" veikloje – čia atėjo
dar būdamas berniuku. 1997
metais tapo Harju apskrities
kariu savanoriu. Po dvidešim-
ties metų jo apsisprendimas
petys petin treniruotis su ly-
gos ginklo broliais nesumenko:
„Pažvelkite, kokiais progresyviais raidos etapais ir pažanga gali
didžiuotis mūsų pajėgos”, - sako Maido, vienas pirmųjų Estijos
savanorių.
Kaspar Kajak Estijos Sa-
vanorių pajėgose tarnauja 16
metų. Paklaustas kas lemia jo
ilgametę tarnybą čia, atsako
lakoniškai ir greitai: „Mano
kuopa. Bičiulių veidų nematai
kasdien, todėl pasiilgsti jų ir
yra geras jausmas visiems susi-
tikti“, - tai tvirtindamas Kajak
Ivar Paulson prie Es-
tijos savanorių pajėgų prisi-
jungė prieš penkerius metus.
Viena vertus jam labai patin-
ka fizinės ištvermės reikalau-
jantys iššūkiai gamtoje: „To
nepatirsi tiesiog sportuoda-
mas, kita vertus – tai duoklė
ir pareiga visuomenei. Ir tai
yra ne mažiau svarbu“.
Martin Karmin Talino
rajone tarnauja jau 16 metų, ta-
čiau, anot pašnekovo, nėra ko-
krečios priežasties kodėl jis yra
Savanorių pajėgose: „Esu karys
savanoris dėl logiškai susiklos-
čiusių aplinkybių: pradžioje
buvau savanorių jaunimo orga-
nizacijos narys, tada – kai su-
kako pakankamai metų – stojau
tarnauti į Savanorių pajėgas”.
Kapralas Priit Kevade pa-
lyginti naujokas pajėgose, jau
pora metų tarnauja Talino rajo-
ne. Kaip ir daugelis kitų, jis čia
atėjo dėl geopolitinės situacijos
regione. „Prisijungiau prie pajė-
gų, kad prireikus galėčiau apgin-
ti Estiją”, – savo apsisprendimą
apibendrina Priit.
KASP archyvo ir Estijos
Savanorių pajėgų leidinio
„Kaitsekodu" nuotraukos
Į VA I Z D I S