54
Biržų kuopa nepažįstamoje žemėje.
M O K O S I
Neišnaudotos galimybės
Ar Biržų kuopos kariai išnaudos savo šansus prieš Suvalkijos karius savanorius?
Pratybose „ Geležinis Vilkas / Saber Strike” aktyviai dalyvavo KASP padaliniai, atlikę tiek draugiškų, tiek priešiškų pajėgų vaidmenis. Savanoriai veikė abipus Nemuno esančiuose operacijų rajonuose ir automobilių kelio Lazdijai- Alytus prieigose. Draugiškų pajėgų, besipriešinančių agresoriui, ir remiančių sąjungininkus, vaidmuo teko KASP Dainavos apygardos 1-sios rinktinės kariams, priešus vaidino iš Šiaurės Lietuvos atkeliavę kariai savanoriai. Vieną pratybų epizodų netoli Vilkaviškio stebėjo ir aprašė LRT laidos“ Karinės paslaptys” korespondentas.
Vilkaviškio rajono Stirniškių kaimo bendruomenės namų kieme karys savanoris Arūnas virš laužo verda katilą uzbekiško plovo. Jis teigia išmokęs gaminti šį patiekalą iš uzbeko virėjo, kai sovietmečiu tarnavo Afganistane. Atkūrus Nepriklausomybę, Arūnas niekada nebuvo susijęs su kariuomene ir dirbo ugniagesiu gelbėtoju. Pernai Biržuose atkūrus Vyčio rinktinės, 509-ąją lengvųjų pėstininkų kuopą, Arūnas, nepaisydamas brandaus amžiaus, tapo jos nariu.
Paskutinė vakarienė prieš kontaktą
Stirniškių bendruomenės namuose apie taikų gyvenimą primena tik ilgas lino staltiese užklotas stalas. Likusi erdvė užstatyta sulankstomų kariškų lovelių, kuprinių, atsargų. 509-sios kuopos vadas kpt. Modestas Lapienis nepaleidžia iš rankų mobiliojo telefono. Tai – pratybų šiame operaciniame rajone distancinio valdymo pultas. Kapitonas yra priešiškų pajėgų veiksmų koordinatorius. Biržų kuopos kariai apsivilkę mėlynas priešiškų pajėgų uniformas ir jiems trims pratybų dienoms skirta užduotis – vaizduoti įsibrovėlius. Anot kpt. M. Lapienio, panašiai ir jaučiasi. Atmetus Stirniškių gyventojų svetingumą, aplinka nepažįstama, miškai kitokie nei Biržų krašte. Prie ilgo stalo plovą valgantys kariai primena Michelangelo nutapytą „ Paskutinę vakarienę”. Panašiai ir jaučiasi. Biržiečiai žino, kad artėjančią naktį jiems mažiausiai du kartus teks kautynių lauke susidurti su draugiškomis pajėgomis, kurių vaidmuo patikėtas vietiniams Suvalkijos savanoriams. Susidurti ir greičiausiai būti „ nukautiems”, nes vietiniai kiekvieną savo žemės pėdą gerai išmano.
Po sočios vakarienės biržiečių skyrius laipinasi į „ Unimogą” ir vingiuotais vieškeliais kratosi į užduoties rajoną, kuri kpt.
Karys savanoris Arūnas verda uzbekišką plovą
Biržų kuopos kariai, imituojantys įsibrovėlius ir prie ilgo stalo valgantys plovą, primena Michelangelo paveikslą „ Paskutinė vakarienė”. Panašiai ir jaučiasi prieš mūšį.