2017 m. Nr. 4-5( 492) 39
magistralėmis. Viena jų – iš Kalvarijos per Suvalkus – nuolat prikimšta vilkikų su puspriekabėmis, nes tai kelio „ Via Baltica” dalis. Yra dar abi šalis jungiantys keliolika mažų kelių ir žvyrkelių, tačiau jų panaudojimas karo atveju problemiškas, nes jie nutiesti per girias ir pelkynus, kur sunkioji technika jei ir išvažiuos, tai neturės galimybės tinkamai manevruoti ir išsiskleisti. Panašių rūpesčių kelia ir antrasis magistralinis kelias – tarp Lazdijų ir Augustavo. Šiame ruože dėl gamtinių sąlygų sunkiasvoris transportas draudžiamas, o kaip būtų karo atveju – viešai neskelbiama.
Tiesa, sąjungininkai jau ne vienerius metus testuoja „ Via Baltica” ir „ Rail Baltica” tinkamumą per trumpą laiko kelią perdislokuojant didelį kiekį kovinės technikos. Geležinkeliu į Šeštokus nesyk iš Vokietijos atkeliavo JAV rotacinių pajėgų tankai ir šarvuočiai, šį maršrutą istoriniam perdislokavimui į Lietuvą pasirinko ir Vokietijos 122-asis mechanizuotasis batalionas, kurio kariai sudaro NATO priešakinio bataliono branduolį. Automobilių magistralę ypač kruopščiai bando JAV partneriai. Vokietijoje dislokuota JAV 2-oji kavalerijos brigada 2015 metais operacijos „ Dragoon Ride” metu „ Via Baltica” ruožu į Lenkiją perdislokavo maždaug 400 vienetų kovinės technikos, analogišką operaciją pakartojo ir po metų, kai per „ Dragoon Ride 2” iš Suvalkų pusės per vieną dieną į Lietuvą įvažiavo panašaus dydžio kovinė grupė. O šį vasarį JAV Sausumos pajėgų 16-osios aprūpinimo brigados 51-sis transportavimo kuopa sunkiasvoriais vilkikais ir platformomis per Suvalkų ruožą ir vėliau Lietuvos, Latvijos keliais iki Estijos ir atgal nugabeno tankus „ Abrams”. Šio žygio tikslas buvo įsitikinti, ar magistrale įmanoma gabenti itin sunkiasvorę kovinę techniką. Taigi, sąjungininkai praktiškai įrodė, kad Lietuvą ir Lenkiją jungiantys automobilių keliai ir geležinkelis tinkami didelių ir sunkių kovinių pajėgumų perdislokavimui. Tiesa, „ Dragoon Ride” metu šarvuočiai „ Stryker” ir kita technika buvo leidžiama nedidelėmis kolonomis kas valandą, kad nesukurtų beviltiškų kamščių keliuose. Sunku įsivaizduoti, kaip sąjungininkų technika judėtų į Lietuvą karo sąlygomis, priešpriešiais plūstant tūkstančiams karo pabėgėlių, atakuojant priešo aviacijai ir artilerijai.
„ Galime numanyti, kad sąjungininkų pastiprinimas bus atsiųstas per jūros uostus ir oro keliu, tačiau jei bus efektyvi priešo oro gynyba, sausumos keliu, ypatingai per geležinkelį, gali patekti labai didelis kiekis įvairiausių krovinių. Taigi, Suvalkų koridorius yra ypatingai svarbi vieta, ir tikėtina, kad ją reikės stipriai ginti, nes tiek baltarusiai, tiek Rusijos kariuomenė per savo mokymus „ Zapad” ir „ Proryv” dažniausiai imituoja šito koridoriaus puolimą” – daro išvadą dr. V. Rakutis.
„
Šiandien mes grįžome prie Abiejų Tautų Respublikos geopolitinės situacijos, su lenkais esame artimiausi strateginiai sąjungininkai, o mūsų potencialus priešininkas – Rusija”, – prof. dr. V. Rakutis.
Jo teigimu, silpnosios koridoriaus vietos yra aiškios ir logiškos: geležinkelis, tiltai, kita transporto infrastruktūra, kurią sunaikinus, greitai neatstatysi. Karo istorija pasakoja, kad tradiciškai keliams ginti buvo statomos tvirtovės. Dėl ginkluotės pažangos jos prarado karinę prasmę, tačiau modernūs konfliktai parodė, jog dabar efektyviausia gynybos vieta – tai
NUKELTA Į 40 PSL.
Šimtmečių senumo ir dabartinio Suvalkų ruožo žemėlapių strateginis panašumas verčia susimąstyti apie šiuo sausumos lopinėlio, kaip vienintelio sausumos kelio tarp Lietuvos ir „ europinės” NATO dalies, gynybos svarbą.