38
Suvalkų koridoriaus iššūkiai
Tradicinė lietuvių kelionių į Lenkija
kryptis, vos šimto kilometrų sausumos
ruožas, sujungiantis Lietuvą ir likusią
Europą sausumos keliais ir geležinke-
liais. Kodėl apie šio ruožo gynimą NATO
forumuose nuolat garsiai kalba ne tik
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskai-
tė, bet ir NATO pajėgų vadovybė? Kas
lėmė tai, kad didžiausiose šiemet pra-
tybose „Geležinis Vilkas/Kardo Kirtis”,
net kelios dienos buvo skirtos Suvalkų
koridoriaus gynimui, ir į Marijampo-
lės kraštą iš Mozūrų girių atvyko net
Lenkijoje dislokuotas NATO priešakinis
batalionas su JAV ir Didžiosios Brita-
nijos kariais? Apie Suvalkų koridoriaus
istoriją ir karinę reikšmę kalbamės su
karo istoriku prof. dr. Valdu RAKUČIU.
Nors Suvalkų koridoriaus sąvoka atsi-
rado palyginti neseniai, XX amžiuje, pati
problema – dviejų valstybių sąjungininkių
bendras sienos ruožas, būtinas susisieki-
mui ir saugumo užtikrinimui – gyvuoja
jau kelis šimtmečius ir siekia Abiejų Tautų
Respublikos (ATR) laikus. Karo istori-
kas prof. dr. Valdas Rakutis, paprašytas
susieti Suvalkų koridoriaus problemą su
modernios karybos iššūkiais, vardija isto-
rinius faktus, liudijančius, kad Lietuvos ir
Lenkijos susisiekimas svetimos agresijos
akivaizdoje nuolat keldavo daug iššūkių.
„Mūsų sostinės Vilnius ir Krokuva, o
ATR laikais ir sostinė Varšuva buvo la-
bai svarbūs politiniai centrai ir judėjimas
keliais tarp jų turėjo labai didelę reikšmę.
Keliais vyko draugiška kariuomenės pagal-
ba, buvo organizuojama logistika, kitokia
parama ir – buvo siunčiama informacija,
svarbios žinios. Tai suprato visos kariau-
jančios pusės, todėl kelių ruožuose tarp
Varšuvos ir Vilniaus yra įvykę labai daug
karinių incidentų”, – pasakoja V. Rakutis.
Jo teigimu, analizuojant praeities įvy-
kius, išryškėja tipinis scenarijus: Lietuvą
puola švedai arba maskvėnai, ir Lietuvos
kariuomenė, siekdama išsaugoti pajėgu-
mus, traukiasi Varšuvos link. Tiesa, Len-
kijos ir Lietuvos siena tais laikais buvo
keleriopai ilgesnė – pietryčių kryptimi
driekėsi iki pat dabar Baltarusijai priklau-
sančios Brastos (Bresto). Lietuvos kariuo-
menė judėdavo dviem strateginėmis kryp-
timis: nuo Kauno per Merkinę Gardino ir
Balstogės link, arba Bresto link. Beje, nors
dabartinėje Rusijos Kaliningrado srityje
tais laikais viešpatavo stipri Prūsija, tai
turėjo tik neigiamą įtaką Lietuvos ir Len-
kijos susisiekimui. Prūsija dažnai stodavo
kaip sąjungininkė tiek švedų, tiek vėliau
ir Rusijos imperijos pusėn, todėl ATR
pajėgos atsidurdavo „pleište” tarp dviejų
oponentų, panašiai, kaip nūdien, kai Su-
valkų koridorius užspaustas tarp Rusijos
Federacijos ir Baltarusijos.
Kai Rusijos imperija XVIII a. pabaigo-
je okupavo Lietuvą ir Lenkiją, periodiškai
įsiliepsnojant lietuvių ir lenkų sukilimams,
cariniai okupantai puikiai suprato būtiny-
bę izoliuoti Lietuvą nuo Lenkijos. Alytuje
ir Gardine dažnai buvo įkurdinami dideli
Rusijos daliniai. 1794 metais per sukilimą
carinė kariuomenė persekiojo Tado Kos-
čiuškos pajėgas, kurios iš Lietuvos judėjo
Varšuvos link.
„Po 1920 metų Lenkijos karinio žygio
ir Vilniaus krašto užgrobimo, lietuvių ir
lenkų santykiai iš esmės pasikeitė, o abi
šalis jungęs Suvalkų koridorius tapo kovų
tarp Lietuvos ir Lenkijos ruožu. Vadi-
namasis Suvalkijos karo veiksmų teatras
driekėsi nuo Augustavo pietuose iki Va-
rėnos šiaurėje. O šiandien mes grįžome
prie Abiejų Tautų Respublikos geopoliti-
nės situacijos, su lenkais esame artimiausi
strateginiai sąjungininkai, o mūsų poten-
cialus priešininkas – Rusija”, – sako karo
istorikas.
Dr. V. Rakučio teigimu, šimtmečių
senumo ir dabartinio Suvalkų ruožo že-
mėlapių strateginis panašumas verčia su-
simąstyti apie šio sausumos lopinėlio, kaip
vienintelio sausumos kelio tarp Lietuvos ir
„europinės” NATO dalies, gynybos svar-
bą. Palyginti su Pirmojo pasaulinio karo
žemėlapiais, iš esmės nepasikeitė Suvalkų
regiono gamtos vaizdas, tik pagerėjo žmo-
nių rankomis sukurta infrastruktūra.
Imituojami Suvalkų
koridoriaus puolimai
Praėjusio amžiaus žemėlapyje mato-
mas geležinkelis dabar jau yra moder-
ni „Rail Baltica” magistralės dalis, o du
stambesni keliai paversti asfaltuotomis