28
Fizinių normatyvų galvosūkis
S T I P R Ū S
Figūra, sveikata, grožis ir fizinė ištvermė – šiltuoju metų laiku atgyjančios temos. Kariams savo
gebėjimus tenka įrodinėti pagal nustatytas fizinių normatyvų lenteles. Ar testus laikome tik „tam kartui“,
taip ilgalaikėje perspektyvoje organizmui atnešdami daugiau žalos, negu naudos? Kodėl normatyvų
lentelė negalėtų tapti atskaitos tašku, norint sporto salėje likti aktyviam ištisus metus?
Vyr. eil. Igoris KONONOVAS
KASP štabo G9 skyrius
Prabudimas
Vasaros sezonas aplinką papuošia ne
tik maloniais šylančio oro ženklais, bet
ir simbolizuoja gamtos pergalę prieš sa-
votišką fizinį letargą. Būdami mus su-
pančios gamtos dalis, didžioji dauguma
žmonių taip pat budinasi iš pusę metų,
o kartais ir daugiau trunkančio miego,
ryžtingai šluostosi maisto trupinius bei
prisijungia prie masinio reiškinio, kartais
primenančio isteriją dėl netikėto suvoki-
mo, jog norimi figūros parametrai, fiziniai
kūno pajėgumai liko pasislėpę po žiemos
pusnimis.
Visais informacijos kanalais mus pa-
siekia naujienos su antraštėmis apie to-
bulas kūno formas ir atrastą gyvenimo
džiaugsmą tam skiriant vos 15 minučių
per savaitę. Įvairūs sporto treneriai dali-
nasi informacija apie tai kokias kūno dalis,
kam ir per kiek „nukaldino“ savo žinių
ir dvasinės lyderystės pastangomis. Elek-
troninio pašto turinys prisipildo pasiūly-
mų gausa, kviečiančia jungtis prie vasaros
sporto stovyklų, sportuoti išsimokėtinai,
pirkti maisto papildus, o išeidamas pasi-
vaikščioti, parke būtinai sutiksi plušantį
bėgiką, dviratininką ar kokios nors naujos
sporto šakos atstovą.
Susidaro įspūdis, jog sporto vis dau-
giau, žmonės gyvena aktyviau, o įvairovė
atleidžia nuo realaus darbo, siūlydama
greitą ir efektyvų rezultatą. Deja – tiek
medicininiai duomenys, tiek amžius nuo
kurio susergama ligomis, turinčiomis tie-
sioginį ryšį su fizinio aktyvumo nebuvi-
mu – didėja. Fizinės žmogaus kultūros,
kaip reiškinio, „atrofija“, įsigalėjęs žalingų
įpročių toleravimas, sisteminio švietimo
nebuvimas yra tik dalis problemos, kuriai
paskirti galima ne vieną straipsnio eilutę.
Šį kartą ne apie tai.
Pakalbėkime ne apie saldainio įpaka-
vimą, kurį mums dažnai siūlo, o apie ne-
retai primirštą, galbūt ne visai mėgstamą
žodį „NORMATYVAS“. Kas tai? Kodėl
jie skiriasi? Ką jais galime matuoti? Galų
gale – kokius normatyvus taiko skirtingos
jėgos struktūros atrankos proceso metu,
bei testuodami kasmetinius darbuotojų
rezultatus? Apie tai rašysime šiame ir at-
einančiuose Savanorio numeriuose.
Normatyvai
Kalbant apie sportinius normatyvus
galima teigti, kad tai – reikalavimų, normų
rodiklis į kurį orientuojamasi atliekant
kokį nors darbą, t.y. vykdant fizinę vei-
klą, atliekant pratimus. Skirtingų prati-
mų atlikimas, dažniausiai aerobinėmis
ir anaerobinėmis sąlygomis, skirtas pa-
tikrinti įvairių raumenų grupių, bei juos
aptarnaujančių sistemų darbo pajėgumą,
sudarantį bendrą fizinį organizmo pa-
jėgumą. Galima tikrinti atskiras grupes,
tačiau dažniausiai tikrinamas bendras or-
ganizmo fizinis pajėgumas. Kitaip tariant
tikrinami sisteminiai mūsų organizmo
„mazgai“, atsakingi už fizinę veiklą. Pa-
vyzdžiui – bėgant tikrinamas ne tik širdies
darbas, kvėpavimo takų darbas, organiz-
mo gebėjimas įsisavinti deguonį, bet ir
raumens gebėjimas „dirbti“ sąlygomis,
kuomet trūksta deguonies energijai ga-
minti. Iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti
įspūdis, jog tai visiškai nesusiję dalykai,
tačiau organizmas visuomet funkciuonuo-
ja kaip darnus vienetas. Įsivaizduokime,
kad mūsų organizmas yra kompiuteris. Už
vienus procesus atsakingas procesorius,
už antrus – vaizdo plokštė, už trečius –
kietasis diskas. Norėdami, galime pati-
krinti visų jų darbą ir pajėgumą atskirai,
sudarantį bendrą vaizdą apie kompiuterio
pajėgumą. Ir beveik visada, kompiuteris
be procesoriaus ar vaizdo plokštės neveiks
tinkamai. Labai panašiai vyksta ir su mūsų
organizmu – testuodami kelis parametrus,
susidarome įspūdį apie organizmo fizinę
būklę.
Kariška trejybė – dažniausia pratimų
grupė, pažįstama daugeliui Lietuvos
kariuomenėje tarnaujančių karių – atsi-
spaudimai per 2 minutes, susilenkimai
per 2 minutes ir 3000 metrų bėgimas
Dienų, kuomet treniruotės neteiks
ABSOLIUČIAI JOKIO malonumo bus
kur kas daugiau, nei atvirkščiai.
Nustokite ieškoti paguodos, gailėtis
ir meluoti patys sau. Prieš akis turite
tikslą ir jam pasiekti privalote įdėti
valios, pastangų bei darbo. Paverskite
šios dienos silpnybę į agresiją, su kuria
dabar pat imsitės darbo.