13
2017 m. Nr. 4-5 (492)
AK-4
Švedijoje gamintas AK-4 yra modifikuotas Heckler&Koch Vokietijoje gaminto ir automatinio šautuvo Gewehr G 3 variantas. Šios konstrukcijos
ginklai yra paplitę įvairių šalių kariuomenėse. Lietuvoje šis ginklas nepelnytai gavo irklo pravardę. Lyginant AK-4 ir „Kalašnikov“, švediškas ginklas
yra taiklesnis ir efektyvesnis negu rusiškas „Kalašnikov“. AK-4 skirtas gintis, iš toli šaudyti ir pataikyti į taikinį.
pirmtakas Mosin 7,62 mm kalibro šautu-
vas, buvo sukonstruotas 1891 m.) Jie buvo
išdalinti į SKAT rinktines ir naudojami ei-
nant sargybą. Paskui Vadovybės apsaugos
departamentas mums perdavė apie 300
automatinių šautuvų Kalašnikov AK-47,
dar vėliau gavom UZI, tada iš lenkų atėjo
didelė partija PPS su medinėm buožėm.
Juos laikėme ginklinėse, buvo planuota
jais, grėsmės atveju, apginkluoti šaulius.
Tada gavome ir lengvųjų kulkosvaidžių
RPK-74. Vėliau lenkai atvežė labai didelę
partiją „Kalašnikov AKM-47. Apie 1999–
2000 metus iš JAV buvo gau ti automatiniai
šautuvai M14, o iš danų tais pačiais metais
gavome didelę partiją MG-3 kulkosvai-
džių. Vėliau gavome RPG-2 prieštankinių
granatsvaidžių: bet kas antras nesuveikda-
vo, nesprogdavo iššovus. Vėliau gavome
RPG-7. Ir vėl bėda: skirtingų gamintojų
granatsvaidžiai ir granatos. Nevisai atitiko
taikiklio duomenys ir granatos trajektori-
ja. Dar džiaugėmės švediškais granatsvai-
džiais Carl Gustaf M3 ir beatošliaužiais
pabūklais, kurie buvo efektyvūs ir koky-
biški. Taigi, faktiškai SKAT‘o ir Lietuvos
kariuomenės kūrimosi pradžioje turėjome
skirtingų kalibrų ir ginklų mišrainę.
Nuo irklo prie G-36
Su G-36 ginklu aš jau netarnavau, gal
tik keliuose jo bandymuose buvau. Tik iš
jų ir galiu pasakyti, kad šio ginklo kons-
trukcija ir ergonomika yra puikūs. Kas
yra ergonomika? Šaulys turi galėti patogiai
iššauti, t.y. ne pats derintis prie ginklo, iš-
sikreipti, o tik pakelti ginklą ir prieš savo
KASP šiais metais perginkluojamos G-36. Jau keli metai šiais ginklais prioriteto tvarka buvo
apginkluoti KASP žvalgų padaliniai ir Nekinetinių operacijų kuopa. KASP foto archyvo, Eugenijaus
Žygaičio, Rimanto Bagdono, vyr. eil. Viliaus Džiavečkos nuotraukos
akis matyti taikymosi prietaisą ir visa tai
turi „atsigulti“ vienoje linijoje. Pakėlei,
nusitaikei, iššovei. Iššovus atatranka turi
būti tokia švelni, arba tokia subalansuota,
kad po vieno šūvio, žiūrėdamas pro taiki-
klį, karys turi matyti: pataikė ar nepataikė
į taikinį. Tokio dalyko nėra „Kalašnikov“
automate, nes jis yra visiškai be ergono-
mikos, mechanizmas nesudėtingas, ata-
tranka neišbalansuota, iššovus vamzdis
pakyla, padaręs net vieną šūvį turi nuleisti
ginklą ir vėl kelti prie akies, ieškoti taiki-
nio. Tiesa, gali iš arti paleisti seriją, bet tai
nesunaikins priešo, o tik greičiau nukreips
jo dėmesį. Rusiškas ginklas yra pagamin-
tas žemo intelekto, menko išsilavinimo
žmogui. Tiesa, „Kalašnikov“ purvo nebijo.
Paimk jį į rankas: viskas ten dreba, viduj
kaip skambaliukai skamba, tarp detalių
didžiausi tarpai. Jos sukuria laisvą eigą.
Jeigu pakliūna žemių ar smėlio, viskas
paprasčiausiai išsivaikšto. Čia pliusas, bet
iššovus, kaip minėjau, ginklas duoda di-
džiulę atatranką ir pataikymo sklaidą.
O dabar paimkime M16: ten kiekviena
detalė prisukta, daliai viena prie kitos pri-
gludus; pakliuvo smėliuko – jau, žiūrėk, ir
užsikirto. Tačiau šio ginklo konstruktoriai
numatė kaip problemą išspręsti: šone su-
konstravo specialią rankeną, kuri padeda
užsikirtusį šovinį „pristumti“. Pas ameri-
kiečius ant šalmo visada bus ne tik bintas,
bet ir tepalo buteliukas. Jei ginklas užsi-
kerta čia pat karys turi tepalo, kuris išplau-
na grumstelius. Noriu dar kartą pabrėžti,
kad yra ginklų kategorijos, kurios skirtos
aukštesnio intelekto žmonėms, kurie žino,
kad po mokymų savo ginklą reikės išvaly-
ti, prižiūrėti, o pratybose - saugoti".