19
2017 m. vasaris-kovas / Nr. 2-3 (491)
Kokias vertybes lietuvių tautai įdiegė „Aušra“?
1. Lietuvių kalba – pamatinė vertybė, o lotyniškas šriftas –
neatskiriama lietuvių kalbos dalis.
2. Istoriniai Lietuvos siužetai „Aušroje“. Lietuva mena didžią
ir nepriklausomą Valstybės istoriją.
3. Asimiliavimas ir asimiliavimasis yra blogis!
4. „Aušra“ apibrėžė etnines lietuvių tautos ribas: teritorinis
etninių žemių sujungimas buvo giliai į sąmonę „Aušros“
skaitytojui įsirėžiantis veiksnys. Klaipėdos kraštas, Ma-
žoji Lietuva, Suvalkai, Gardino gubernijos – aišku, tai ne
Valstybės, bet Tautos konkretizuota teritorija. Iki tol nebuvo
įvardintas teritorinis pamatas – svarbiausia dalis, it pagrin-
das, autonomijai įgyti.
5. J. Basanavičius pagrindė lietuviškų žemių nedalomumą – to-
dėl, kad čia gyvena lietuviai (plg. 1920 m. gudiškų žemių at-
skyrimą nuo Lietuvos Respublikos rytinės sienos – vadovau-
tasi tuo pačiu principu: čia, savo žemėse, gyvena lietuviai).
6. Atsimetimas nuo unijinės Abiejų Tautų Respublikos, nes
vėl grėstų padalijimai (lenkinimai, rusinimai, vokietini-
mai), tad buvusios draugystės su lenkais atsisakoma, arba ji
privalo būti peržiūrėta iš esmės. Va, čia yra nenutrūkstama
„Aušros“ mintis (ryškiai besikertanti su tuomet įsigalėju-
sia unijine tradicine valstybingumo samprata), ir ši mintis
istoriškai yra neįkainojama, − pabrėžė Lietuvos istorijos
instituto mokslininkas dr. Č. Laurinavičius.
7. Bandymas ieškoti sutarimo su okupacine valdžia: tai
dalinio lojalumo demonstravimas, tikintis, kad spauda
lietuviškais rašmenimis bus sugrąžinta lietuvių visuomenei.
Čia, pasak istoriko, yra lūžio taškas: nuo unijinės politikos
bandoma pasukti į lietuvišką... Bandymas gauti teisinius
pamatus savo krašte. Bandymas susitarti su carine valdžia
(pastarajai neramumai irgi nebuvo parankūs) abipusiškai
naudingai: nenaikinant taikiojo elemento – lietuvių, galima
būtų pažaboti lenkiškąjį, maištingąjį, nes, pasak J. Basa-
navičiaus, lietuvių tautos
lenkinimas vyks tol, kol
nebus lietuviškos spaudos,
ir prie tokio kompromiso
su caro administracija buvo
artėjama dar prieš ėmus
spausdinti „Aušrą“... Būtent
„Aušroje“ buvo pabrėžtas
vienas iš svarbiausių mūsų
valstybingumo elementų –
tauta. Be to, Lietuva nebūtų
galėjusi tapti modernia
valstybe.
Žemėlapis lietuviškai latviško krašto išduotas inžinieriaus A. Maciejaucko. [1900]. Vrublevskių bibliotekos originalas su Basanavičiaus autografu – Valentinos
Kulikauskienės nuotrauka iš www.mab.lt