18
Lietuvos valstybingumas –
„Aušros“
nuopelnas amžiams!
2017 m. vasario 14 d. Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių bibliotekoje įvyko viešos Lietuvos istorijos instituto
vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. Česlovo Laurinavičiaus
paskaitos „Dar kartą apie „Aušros“ reikšmę“. Paskaitų metu
autorius susistemino pagrindines dr. Jono Basanavičiaus
ir ,,Aušros“ redakcijos mintis.
ats. vyr. ltn. dr.
Vidmantas KUPREVIČIUS
XIX a. devintajame dešimtmetyje ryš-
kiai nušvito Basanavičiaus „Aušra“. Kaip
paprasčiausias laikraštis sugebėjo subran-
dinti tautos norą nepriklausomybei ir įti-
kinti tautą būti laisviems?
Jonas Basanavičius – pirmasis laikraščio „Aušra“
redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės
siekėjų, mokslininkas, gydytojas
Motiejaus Valančiaus epochoje kny-
gnešių į Lietuvą atgabentos knygos, pra-
ūžę sukilimai taip pat ilgainiui davė savo
vaisius. Lėtai, it požemio vanduo per uo-
lienas, sunkėsi į tautos sąmonę lietuvybė
ir laisvė...
Auditorijos paklaustas apie Vinco Ku-
dirkos leisto „Varpo“ reikšmę, prelegentas
teigia, kad būtent Basanavičius didžiumą
Lietuvos veikėjų įkvėpė savo lietuviškumu:
Juozą Tumą-Vaižgantą, Antaną Smetoną,
Vincą Kudirką.
„Aušra“ įkvėpė tikėjimą,
kad galime kurti savo Valstybę
ir būti Jos piliečiais
Didžiosios valstybės XIX−XX amžių
sandūroje mezgė kryptingą politinę lo-
giką: britų pramonė atsinaujina – jai rei-
kia žaliavų; vyksta konfliktai Indijoje ir
Persijoje; britų ekonomikai reikia žaliavų
iš Rusijos imperijos; mąstoma kariauti
dviem frontais: prieš Peterburgą ir Ber-
lyną, tad Klaipėdoje planuojamas laipinti
desantas, kuris pajudėsiąs į pietus. To-
kie didžiosios politikos judesiai neliko
Basanavičiaus nepastebėti ir buvo labai
naudingi Lietuvai, − teigia istorikas. Tai
buvo lemtinga padėtis, o „Aušros“ leidinio
projektas, koks jis buvęs sumanytas (beje,
caro valdžia netrukdė latviams ir estams
rašyti savo kalba, kurti teatrus bei rengti
dainų šventes) tame kontekste brandino
mintį apie Lietuvą su Vilniumi ir Klaipėda
(kaip yra šiandien). „Aušra“ lietuviams
įkvėpė pasitikėjimą, suformavo savotišką
mentalinį lauką „kur lietuviai gali kurti
savo Valstybę ir būti Jos piliečiais“. Tai
esmių esmė.
Lietuvos istorijos instituto vyriausiasis mokslo
darbuotojas dr. Česlovas Laurinavičius
Perteikiant paskaitos esmę, galima re-
ziumuoti, jog, atsikuriančios, kaip feniksas
iš pelenų kylančios valstybės pagrindas
– lietuvybė. Titulinė nacija – lietuviai. Šis
pamatas išlieka. Kaip ir beribė pagarba Jo-
nui Basanavičiui, Kaziui Škirpai (1941 m.
Birželio sukilimo dalyviui ir Nepriklauso-
mybės akto signatarui) ir Jonui Noreikai –
Generolui Vėtrai, pogrindžio ginkluotųjų
pajėgų vyriausiajam vadui, sušaudytam
1947 m. vasario 26 dieną.