16
iškabos varžtus, – tai nė vienas varžtas ir
neatsileido. Su šaulių vadu Eimantu esam
kaimynai – kabinetai kone greta – taip len-
gviau planuoti bendrą veiklą, o balandžio
paskutinį savaitgalį planuojam bendras
pratybas su jaunųjų šaulių koviniu būriu
Rūdininkų girioje. Pakovosim, kas ką. Pa-
draugausim.“ nė kiek nesiskiriame nuo kitų tarnybų,
o juk jų tarnybos istorija yra ilgesnė nei
trys dešimtmečiai. Mūsų pasieniečiai, kaip
lygiaverčiai partneriai dalyvauja misijose
Graikijoje, Vengrijoje, Kroatijoje, Bulgari-
joje, padeda kolegoms, valdant pabėgėlių
srautus.
Žydrūnas VAIKASAS, Šalčininkų policijos komisariato viršininkas:
Gintaro Žagunio pasienio užkardos vadas:
„Savotiškas pirmasis įspūdis buvo dau-
giau nei prieš dvidešimt metų atvykus į
Šalčininkus. Dabar, ar čia, ar Kaišiado-
ryse: viskas yra, kaip turi būti. Saugome
išorės sieną, lėšos didelės duotos, esame
profesionalai. Baigę specialias mokyklas.
Išaugom per tuos metus. Kai atvažiuoja
Šengeno erdvės vertintojai, sąjungininkai
iš Frontekso (FRONTEX – Europos sie-
nų ir pakrančių apsaugos agentūra), tai
mes jiems esame tokie pat profesionalūs,
Sigitas URBONAS,
„Savanoriams – visapusiška pagalba.
Visada padėsime kolegom.“
Vrš. Eimantas TAMULYNAS,
LLŠS Šalčininkų 1011-osios kuopos vadas:
„Mieste ir rajono miesteliuose yra iš-
plėtota šaulių būrelių veikla. Dažnai mo-
kyklų būreliuose, gimnazijose, veikla plė-
tojama toliau, nei siekia Šalčininkų rajono
ribos: Vilniaus rajone yra Šalčininkų kuo-
pos narių, netgi pačiame Vilniuje kuopos
veikla yra rutuliojama.
Yra labai gražu, kai buvę savanoriai, jų
vaikai ar broliai ir seserys stoja į šaulius
ar net tampa kariais savanoriais. Nenu-
trūksta tas kartų ryšys, o tai yra įdirbis tų
žmonių, kurie Vilniaus krašte 1991–1992
metais darbavosi. Vytauto Adamonio pa-
skyrimas kuriant Lietuvos kariuomenę
Šalčininkuose labai pasiteisino, kai buvo
kuriamos komendantūros ir teritoriniai
gynybos štabai. Majoras yra patriotas,
vietinis žmogus, puikiai pažįstąs apylin-
kes bei mokąs suburti žmones į darnų
kolektyvą, parinkti tinkamus žmones. Jo
tarnyba Šalčininkuose – labai teigiamas
faktorius. O kaip mokytojas ir kolega bei
viršininkas jis perteikė daug įžvalgų, kaip
formuoti kolektyvą.
Šiame sudėtingo likimo krašte pasitai-
kė visokių atsitikimų, tačiau dabar viskas
sukasi į gerą. Ką įrodo ši šventė? Pilna
pakiliai nusiteikusių žmonių, miestas pa-
puoštas Trispalvėmis, aikštėje aktyviai
rungtyniaujama. Tai rodo, kad susidomė-
ta, matyti lojalumas Valstybei. Dauguma
žmonių yra pilietiški, neabejingi. Reikė-
tų į šaulišką veiklą įtraukti ir jaunesnius,
kandidatais galėtų tapti ne tik 9–11 metų
vaikai. Vietos šauliams reiktų neapsiriboti
išvykomis vien Vilniaus apylinkėse, o pla-
čiau po Lietuvą pavažinėti, gerai pažinti
savo kraštą. Svarbu, kad šio krašto jau-
nimas bendrautų su kitų kraštų jaunimu:
remdamiesi asmeniniais savo patyrimais
jaunimas bendraudami artėtų – pilietiškai
auklėja tik nuoširdžiai ir šiltai puoselėjami
santykiai. Bendravimas yra veiksmingas,
kai neužsidaroma vien tik savo terpėje.“
Šventė baigėsi profesionaliu koncertu
Šalčinininkų kultūros namuose, o džiugi
Prisikėlimo dvasia artėjant šv. Velykoms
Šalčios krašte stiprėja.
Šalčios krašto karius kalbino
ats. vyr. ltn. Vidmantas KUPREVIČIUS
Eil. Vitalijaus Otkinskio nuotraukos