12
Ką galime kiekvienas? Kaip padėti nukentėjusiems autoįvykyje?
Štai Viktorijos ir Tomo išvardinti
punktai, kuriuos žinoti turime kiekvienas
ir, prireikus, jais vadovautis, realiai padėti
autoįvykyje nukentėjusiems žmonėms.
1. Pasirūpinti savo ir aplinkos
saugumu
• Kuo anksčiau iškviesti pagalbą (gaisri-
ninkus, medikus, policiją), kad nelai-
mė neišplistų ir nenukentėtų daugiau
žmonių.
• Teikiančiam pagalbą būti saugioje
aplinkoje: išjungti automobilio degi-
mą, užtraukti rankinį stabdį, atjungti
akumuliatorių, pasitraukti iš aktyvaus
eismo zonos, pasistatyti avarinius žen-
klus ir t. t.
• „Apsidrausti“, jei nukentėjęs kraujuoja.
Pasinaudoti steriliomis pirštinėmis,
esančiomis automobilio vaistinėlėje.
• Jei nukentėjusysis yra be sąmonės ir
nekvėpuoja, reikėtų atlikti pradinį gai-
vinimą. Pūsti burna į burną medikai
nerekomenduoja, užtenka atlikti koky-
bišką širdies masažą, kol atvyks specia-
lizuota pagalba.
2. Bendrauti su nukentėjusiuoju
Bendravimas su nukentėjusiuoju, kol
atvyks medikai, yra viena svarbiausių pa-
galbos rūšių. Tai padeda išlaikyti žmogaus
budrumą, ramina jį, taip pat, kalbant su
nukentėjusiuoju, galima surinkti svarbią
medikams informaciją: kur skauda, ar
yra sąmoningas, ar nėra šoko būsenos ir
t. t. Sąmoningam asmeniui reikia paaiš-
kinti situaciją: medikai jau važiuoja, tada
vyksime į ligoninę, mes jums padedame.
Neramus ir išsigandęs žmogus dairysis,
sukiodamas galvą, stengdamasis suprasti
kas darosi už jo. Tuo tarpu kalbinamas
žmogus mažiau blaškysis ir bus saugesnis
nejudėdamas. Tai ypač svarbu įtariant stu-
buro traumą.
3. Vadovautis principu
„Nepakenk“
Vienas esminių pirmosios pagalbos
teikimo principų – „Nepakenk“. Pavyz-
džiui, nukentėjusiam negalima duoti gerti
vandens ir vaistų. Sužalotų, prispaustų
žmonių negalima patiems judinti ir trauk-
ti iš sumaitotų automobilių. Gerai, jei yra
kas gali palaikyti žmogus galvą, kol atvyks
medikai ir uždės stuburo įtvarą.
Jeigu žmogus yra patyręs galūnių trau-
mas ar dūsta nereikia versti jo nieko da-
ryti – padėkite surasti jam patogią padėtį:
kaip mažiausiai skauda. Negalima bandyti
sužalotų galūnių atstatinėti. Jeigu yra gali-
mybė – traumuotą vietą šaldyti.
4. Įvertinti situaciją
Jei nelaimės vietoje nukentėjusių yra
daugiau nei vienas, pagalbą pirmiausia
teikite tiems, kam jos reikia nedelsiant.
Jeigu nelaimės mastas labai didelis, pirma-
sis įvykio vietoje atsidūręs asmuo turėtų
įvertinti įvykio apimtį ir numatyti struk-
tūrą, kiek ir kokios pagalbos reikės. Kai
atsiras daugiau pajėgumų, galima pradėti
skirstytis ir dalintis užduotis.
Dažniausia avarijos vyksta viešose vie-
tose, kur daug žmonių, judėjimo ir chao-
so: tuomet daugelis bando kažką daryti,
ne visada suvokdami galutinį tikslą. Jeigu
pastebite chaosą, reikia prisiimti atsako-
mybę ir pradėti skirstyti darbus ir nuro-
dyti asmenis, kas turėtų kviesti greitąją,
kas pareguliuoti eismą, padėti tvarstant,
gaivinant ir t. t.
Apie apdovanojimus
Vyr. eil. Viktorija Jefremovaitė ir gr.
Tomas Pašakinskas už pagalbą avarijose
nukentėjusiems yra apdovanoti meda-
liais „Už pasižymėjimą“. Vertindami karių
poelgius mūsų pajėgų vadovybė pava-
dino juos „sektinu pilietiškumo pavyz-
džiu visiems“. Į tai kariai šiandien atsako
kukliai ir išmintingai, jog esmė yra ne
medaliuose, o žmogaus pajautime, kas yra
jo pilietinė pareiga. Kita vertus, sutaria,
kad vasarą nutikusios avarijos metu, visi
darė, ką privalėjo. Todėl ir apdovanojimas
nėra tik asmeninis, bet turi būti suvokia-
mas kaip bendras visų kolegų įvertinimas,
kurie vasarą, automagistralėje vykusios
nelaimės vietoje veikė darniai, kaip vienas.
Vyr. eil. Viktorija Jefremovaitė pasa-
koja, kad savo kuopos kariams vesdama
pirmosios pagalbos kursus, visada pabrė-
žia, kad, atsitikus nelaimei, reikia nepa-
simesti ir mokėti atlikti elementariausius
dalykus. „Visai nesvarbu ar tuomet dėvi
civilinius drabužius ar uniformą, juk su-
teikti pirmąją pagalbą privaloma. Galų
gale pasvarstykime, juk ir aš, ir dauguma
mūsų norėtumėme, kad jei nelaimė nutik-
tų mūsų artimiesiems, kiti, atsidūrę šalia,
nepasielgtų abejingai.“
Gr. Tomas Pašakinskas sako, kad gauti
medalį yra didelė garbė. „Visi, grįždami iš
„Geriausio pėstininkų skyriaus varžybų“
pademonstravome neabejingumą. Vairuo-
tojui nereikėjo sakyti: sustok. Jei tokioje
situacijoje būtum atsidūręs vienas, būtų
nepalyginimai sunkiau apsispręsti, sugal-
voti nuo kuo pradėti. Panaudojome tas
žinias ir gebėjimus, kuriuos turime“.
Lygindami tarnybos Savanorių pajė-
gose ir paramediko darbo prasmingumą,
Tomas ir Viktorija svarsto, jog kariuome-
nėje tarnauti yra ne mažiau prasminga nei
gelbėti žmonėms gyvybes, juolab, kad į
mūsų pajėgas jaunuoliai tarnauti atėjo dar
tuomet, kai nebuvo pasirinkę medicinos.
Ieva MATONIENĖ, „Savanorio" redakcija,
gr. Julijos Martinaitienės ir
vyr. eil. Viliaus Džiavečkos nuotraukos
Dariaus ir Girėno rinktinės karė savanorė vyr. eil. Vikto-
rija Jefremovaitė sako, kad bendravimas su nukentėju-
siuoju kol atvyks medikai yra vienas svarbiausių pagal-
bos punktų