SAVANORIS 2017 m. Nr. 2-3 | Page 10

10 GYVENIMO PATIKRINTI PATARIMAI
10 GYVENIMO PATIKRINTI PATARIMAI

Kiekvienas galime prisidėti teikiant pirmąją pagalbą

Kaip elgtis, jei tapote autoįvykio liudininku ir reikia gelbėti žmonių gyvybes?
Svarbiausius pirmosios pagalbos, kurią galime mokėti suteikti kiekvienas, punktus išvardijo Dariaus ir Girėno rinktinės kariai savanoriai gr. Tomas Pašakinskas( 203-oji kuopa) ir vyr. eil. Viktorija Jefremovaitė( 204-oji kuopa).
Pernai šie kariai už pagalbą nukentėjusiems autoįvykiuose buvo apdovanoti medaliais.
204 lengvosios pėstininkų kuopos vyr. paramedikė vyr. eil. Viktorija Jefremovaitė
203 lengvosios pėstininkų kuopos 2 skyriaus vadas gr. Tomas Pašakinskas
Vyr. eil. Viktorija Jefremovaitė ir gr. Tomas Pašakinskas pernai buvo atsidūrę situacijose, kai teko padėti avarijose nukentėjusiems žmonėms. Ar kariai savanoriai užtikrintai ryžosi teikti pagalbą nelaimėn pakliuvusiems žmonėms, nes yra diplomuoti paramedikai ir abu dirba Kauno greitosios medicinos pagalbos stotyje? Suprantama, tai pridėjo pasitikėjimo savimi. Tačiau Viktorija ir Tomas tvirtina, jog kartais žmonės dvejoja, kai reikia ištiesti pagalbos ranką, nes nežino kuo gali prisidėti. Jie teigia, kad kai kuriuos, elementarius, bet pačius svarbiausius pagalbos nukentėjusiajam elementus, turime mokėti atlikti kiekvienas. „ Pirmoji pagalba prasideda kuomet prieini žmogaus paklausti kas nutiko, ar nereikia padėti. Toliau – gerai, kai su nukentėjusiuoju bendraujama, kol atvyksta medikai. Išties, labai svarbu išlaikyti paciento budrumą, kalbėti su juo, aiškinti, kad medikai jau atvažiuoja, taip pat išsiklausinėti kur skauda: juk ši informacija bus aukso vertės, kai atvyks greitoji. Prie nukentėjusiojo reikia elgtis ramiai ir užtikrintai – tai žmogų ramina“.
Vyr. eil. Viktorija Jefremovaitė suteikė pagalbą viduryje nereguliuojamos perėjos partrenktam pėsčiajam, 53-ejų metų vyru, Kaune, lapkričio 27 d., Kovo 11-osios gatvėje.
„ Vėlų vakarą mikroautobusu iš renginio važiavau namo ir pastebėjau, kaip automobilis partrenkė žmogų perėjoje. Pribėgau padėti, nes jau buvo tamsu, eismas didelis ir man pasirodė, kad dauguma skubėjo pravažiuoti pro įvykio vietą, nesustojo pasiklausti ar reikia pagalbos. Kol priėjau, nukentėjęs asmuo jau buvo prišliaužęs kelkraštį ir šaligatvį. Kadangi buvau viena ir nieko daug padaryti negalėjau, todėl greit įvertinau žmogaus būklę( kvėpavimas, pulsas, greita kūno apžiūra) ir pamačiau, kad lūžęs blauzdikaulis, todėl iškviečiau greitąją medicinos pagalbą. Kol atvyko greitoji stebėjau nukentėjusiojo būklę ir bendravau su juo. Sužinojau svarbius, bet paprastus dalykus: kuo žmogus vardu, kur jam šiuo metu skauda ir t. t. Atvykus medikams padėjau vyrą užkelti ant lentos ir mano darbas buvo baigtas,