2017 m . sausis / Nr . 1 ( 490 ) 25
Ką patartumėt mūsų kariams , kurie , planuojama , į šią misiją vyks vasaros pradžioje ?
Kažkokių ypatingų patarimų neturėsiu , tačiau mano rekomendacija būtų paprasta : prieš važiuojant susižinoti daugiau apie šios šalies kultūrą , istoriją , papročius ir tradicijas , nes tai tikrai pravers jų tarnybos metu . Taip pat prancūzų kalbos žinios labai palengvintų jų tarnybą čia .
Kiek ir nuo kokių ligų skiepijotės išvykdamas ?
Jei tiksliai pamenu , tai gavau 11 skiepų : nuo pasiutligės , meningokoko , poliomielito , įvairių hepatitų ir t . t .
Malis yra valstybė Afrikos vakaruose , kurios didelę dalį užima Sacharos regionas . Kiek Malio spėjote pamatyti ?
Suprantama , pati Afrika yra labai skirtinga . Pietinė ir šiaurinė dalys – kaip du skirtingi pasauliai . Malį kerta Nigerio upė , kuri praktiškai padalija valstybę į dvi dalis . Vienoje , piečiau esančioje upės pusėje , yra nemažai žalumos , miškų ir pelkių . Bet šiauriau Nigerio upės ( čia man ir tenka tarnauti ) driekiasi neaprėpiamos stepės ir dykumos . Vyrauja labai skurdi augmenija . Šioje šiaurinėje Malio dalyje galima sutikti ir kalnuotų vietovių , nors man dar jų neteko pamatyti . Čia yra akivaizdus vandens trūkumas , augmenija – tik sugebėjusi prisitaikyti prie tokių sąlygų . Malis – kontrastų šalis . Kalbant apie lauko temperatūrą , galiu pateikti tokį pavyzdį : Bamake , rugsėjo ir spalio mėnesiais , lauko temperatūra buvo 32-35 ° C ir vyravo didelė drėgmė . Nors tuomet Malyje buvo liūčių sezonas , tačiau stipraus lietaus sulaukdavome tik kokias 1 – 2 valandas per dvi dienas . Tą patį rugsėjį Rytų sektoriuje temperatūra siekė 40-44 ° C ir vyravo sausas oras . O per visą tarnybos Rytų sektoriuje laiką lietaus taip ir neteko pamatyti .
Ar netrūksta geriamojo vandens , ar be trikdžių veikia dušai ?
Vandens trūkumo nejaučiame : prausimuisi naudojame tą vandenį , kuris išgaunamas vietoje , tiesa , labai nepiktnaudžiaujame . Geriamąjį vandenį perkame kariams skirtose parduotuvėse . Tačiau girdėjau , kad kitoje mūsų sektoriaus stovykloje „ Camp castor “, kurioje tarnauja vokiečių ir nyderlandų kariai , vandens suvartojimas yra ribojamas , o Šiauriniame sektoriuje kariai dar griežčiau skaičiuoja vandens suvartojimą higienos reikmėms .
Kokia komandos sudėtis su kuria dirbate ?
Mano tarnybos vieta – Rytų sektoriaus vadavietė ( kaip palyginimą , galėčiau pateikti brigados lygmens vadavietę ), kur drauge tarnaujame maždaug 45 karininkai ir puskarininkiai : vienas vokietis , du amerikiečiai , penki prancūzai , pora karininkų iš Indonezijos , nemažai karininkų iš Bangladešo ( Rytų sektoriuje Bangladešo kontingentas vienas didžiausių : maždaug 800 karių ), o likę – iš įvairių Afrikos šalių : Senegalo , Ganos , Nigerio , Liberijos , Burkino Faso ir kt . Tai yra išties įvairus kontingentas , kuriame tarnauja skirtingos mąstysenos , mentaliteto , kultūros , tradicijų ir religijos žmonės . Nemažai mūsų kolegų iš Afrikos šalių yra baigę karinius mokslus Europoje . Taigi , jie yra išsilavinę žmonės , tačiau , drauge tarnaujant , pasitaiko nemažai momentų , kuomet , norint darniai susidirbti , tenka perprasti tarpusavio pasaulėžiūros skirtumus . Pasitaiko iššūkių , tačiau vis tiek sugebam rasti bendrus sprendimus siekiant bendro tikslo , nes žinom , kad drauge dar teks ilgai tarnauti . Pavyzdžiui , pradžioje šiek tiek stebino ir trikdė tarnybos kolegų punktualumas , kuomet vieni į susirinkimus ateidavo tiksliai laiku , kiti 5 minutėmis anksčiau , treti 5 minutėmis vėliau . Tik daugiau pabendravęs su savo tarnybos draugais , supratau , kad kai kuriose šalyse šis laisvesnis laiko traktavimas yra jų kultūros dalis .
Kaip apibūdintumėt vietinius gyventojus ?
MINUSMA žmonės prieš man atvykstant čia jau dirbo 3-ejus metus , taigi , tarnyboje ėjau jau pramintais keliais : kuomet atskrendam ar atvažiuojam į kokį kaimą , vietos žmonės atrodo stebėtinai smalsūs – patys ateina , pasakoja apie savo problemas ir , žinoma , visi tikisi , kad jiems pagelbėsi . Beje , kur benuvyksi , visur didžiausia problema yra vandens trūkumas : arba kaimas turi šulinį , kurio visiems neužtenka ; arba sugedęs vandens siurblys ir pan . Mūsų Rytų sektoriaus sostinė Gao yra tarsi miestas su 100 000 gyventojų , kuriame iš principo nieko netrūksta : nuo elektros iki sveikatos priežiūros paslaugų ( aišku , jos nėra tokios , kokias mes įsivaizduojame Lietuvoje ). Tačiau vos nuvykstame truputėlį toliau nuo Gao , ten jau padėtis visiškai kitokia : žmonėms trūksta gydytojų – atsineša į susitikimus net savo sergančius vaikus ; dejuoja , kad nėra mokyklų – arba stovi nefunkcionuojantys pastatai , arba nėra mokytojo , o vaikai , neturėdami užsiėmimų , neaišku , ką veikia ir t . t . Tarp mūsų ir vietinių žmonių nėra jokios kinų sienos . Gal aš klaidingai pasakysiu , bet vietiniai gyventojai tikisi iš mūsų bet kokios pagalbos ir yra draugiški .
Ieva Matonienė , „ Savanorio “ redakcija , kpt . Ryčio Ermalio nuotraukos