KRAŠTO APSAUGOS
14 / Pratybos
SAVANORIŲ PAJĖGOS BUVOME, ESAME, BŪSIME!
Savanorių žvalgai pratybose ėjo pėda pėdon
Rugsėjo 19 – 23 dienomis pratybos „ Žvalgo pėda 2016“ vyko ne tik Kazio Veverskio poligone, bet ir aplinkiniuose rajonuose, kur nedidelės karių grupės vykdė mobilios žvalgybos užduotis. Šiose pratybose kartu su reguliariųjų vienetų žvalgais dalyvavo ir visų KASP rinktinių žvalgybos būrių kariai savanoriai. Pratybos buvo skirtos žvalgų kolektyviniams įgūdžiams gerinti, siekta suvienodinti padalinių kolektyvinių užduočių atlikimą, sudaryti sąlygas žvalgams keistis turima patirtimi.
Pratybų metu kariai veikė paskirtoje vietovėje šviesiu ir tamsiu paros metu, gausiai naudodami imitacines pirotechnikos priemones, karinius visureigius ir sunkvežimius. Žinoma, kiekvienas vienetas – pagal esamą aprūpinimą. Ne paslaptis, kad KASP savanoriai, o ypač žvalgai, siekdami geresnio rezultato mokymuose, dažnai naudoja turimus civilinius resursus, netgi automobilius, motociklus, visureigius ir t. t. Kartais juos nudažo kariška – chaki spalva. Beveik kiekvienose Savanorių pajėgų rinktinių vertinamosiose pratybose kariai savanoriai važinėja tokiomis, pratybų laikotarpiui sukarintomis, transporto priemonėmis.
Tarnyba žvalgų būryje Savanorių pajėgose nuo seno buvo prestižinė. Prieš beveik du dešimtmečius pradėtos organizuoti pirmosios legendomis apipintos žvalgų atrankos, susidėjo net iš trijų atrankos etapų. Perėję visus tris neetatiniai žvalgai galėjo tikėtis tapti profesinės karo tarnybos kariais savo rinktinės štabe. Pereidavo tik geriausieji. Netgi tam, kad pakliūti į neetatinių žvalgų būrį, kiekviena rinktinė organizuodavo atrankas, kurias įveikdavo tik dalis pretendentų. Panašios tradicijos pajėgose išlikusios ir šiandien. Žvalgai kiekviename padalinyje buvo atskiras luomas ir perspektyviam pėstininkui – siekiamybė.
Visi „ Žvalgo pėdos“ pratybose treniravęsi kariai buvo padalinti į kelias grupes. Viename būryje „ Mūšio mieste“ infrastruktūroje treniravosi Dainavos, Didžiosios Kovos ir Žemaičių rinktinių kariai savanoriai. Pasak pratybose dalyvavavusio Žemaičių rinktinės žvalgo ltn. Rolando Malakauskio, treniruotis buvo lengviau žvalgus suskirsčius į mažesnes grupes. Patobulinus ir įtvirtinus individualius įgūdžius, buvo pereita prie kolektyvinių. Paskutiniąją pratybų dieną buvo šturmuojami pastatai. Namas po namo, judėdami į priekį, žvalgai valė teritoriją nuo pastatuose įsitvirtinusio „ priešo“. Finale žvalgams teko išvalyti trijų aukštų pastatą, kuriame knibždėjo priešininkų pajėgos. Taip pat, pakeliui į tikslą, jiems teko įveikinėti inžinerines kliūtis: spygliuotos vielos užtvaras, smėlio maišus, tvoras. Anot pratybų dalyvių – tai padaryti su šalmu, šarvine liemene ir ginklu nėra lengva, ypač kai reikia judėti taktiškai teisingai ir galvoti iš karto apie keletą dalykų. Kad kariai viską padarytų gerai, veiksmai buvo kartoti ne vieną kartą – iš pradžių „ sausai“, be šūvių, vėliau viskas kaip tikrame mūšyje, tik naudojant imitacinius šaudmenis. Žemaičių rinktinės žvalgybos būrio savanoriai, pasak ltn. Rolando Malakauskio, kaip visada, tarnauja intensyviai ir dinamiškai. Jiems pratybų maratonas, prasidėjęs nuo žvalgų pratybų Latvijoje, kur vyko „ Zemessardzės patrula“, užsitęsė apie mėnesį: „ Grįžus iš komandiruotės, laukė parašiutinio rengimo užsiėmimai, po to dar vienos būrio pratybos buvo organizuotos savaitgalį. „ Žvalgo pėdoje“ beveik savaitę mokėmės žvalgybos maršrutų, taip pat rajono žvalgybos ir žvalgybos mieste, apgyvendintoje, urbanizuotoje vietovėje. Ten daugiausiai buvo žvalgoma persirengus civiliais rūbais. Taip tikroviškiau. Taip pat vykdėme judančio priešo stebėjimą. Vyrai džiaugėsi dirbdami su patyrusiais žvalgais ir instruktoriais iš „ Geležinio Vilko“ brigados, Dragūnų, Algirdo ir Mindaugo batalionų. Jiems talkino instruktoriai iš Juozo Lukšos Sausumos pajėgų mokymo centro Jėgerių mokyklos“.
Žvalgant miestą, savanoriai prieš reguliariųjų vienetų žvalgus buvo pranašesni. Vešlesnės šukuosenos, taip pat įvairesnė gyvenimo patirtis( netgi pasiruoštas gipsinio tvarsčio muliažas!) padėjo gerai susilieti su žvalgoma aplinka, kurioje didžiausias išbandymas buvo šnekta, arba suvalkietiškas akcentas. Suvalkijos rajonuose jis ypač ryškus ir ne vietiniam jį pamėgdžioti nėra lengva. „ Priešo“ pusėje buvusiems kariams iš Dainavos rinktinės Marijampolės kuopos galėjo tokius vyrus prigauti paprasčiausiai užkalbinę. Priekabus
„ Į mokymus kartu su senais
žvalgais treniruotis atvyko ir daug jaunų. Įgūdžius mažiau patyrę žvalgai lavino, augino, o seni kariai – prisiminė, kartojo. Pratybos urbanizuotoje vietoje buvo labai vertingos, nes KASP žvalgams tokie mokymai organizuojami ne dažnai,“ – sakė žvalgų būrio vadas.