KRAŠTO APSAUGOS
14 / Pratybos
SAVANORIŲ PAJĖGOS BUVOME , ESAME , BŪSIME !
Savanorių žvalgai pratybose ėjo pėda pėdon
Rugsėjo 19 – 23 dienomis pratybos „ Žvalgo pėda 2016 “ vyko ne tik Kazio Veverskio poligone , bet ir aplinkiniuose rajonuose , kur nedidelės karių grupės vykdė mobilios žvalgybos užduotis . Šiose pratybose kartu su reguliariųjų vienetų žvalgais dalyvavo ir visų KASP rinktinių žvalgybos būrių kariai savanoriai . Pratybos buvo skirtos žvalgų kolektyviniams įgūdžiams gerinti , siekta suvienodinti padalinių kolektyvinių užduočių atlikimą , sudaryti sąlygas žvalgams keistis turima patirtimi .
Pratybų metu kariai veikė paskirtoje vietovėje šviesiu ir tamsiu paros metu , gausiai naudodami imitacines pirotechnikos priemones , karinius visureigius ir sunkvežimius . Žinoma , kiekvienas vienetas – pagal esamą aprūpinimą . Ne paslaptis , kad KASP savanoriai , o ypač žvalgai , siekdami geresnio rezultato mokymuose , dažnai naudoja turimus civilinius resursus , netgi automobilius , motociklus , visureigius ir t . t . Kartais juos nudažo kariška – chaki spalva . Beveik kiekvienose Savanorių pajėgų rinktinių vertinamosiose pratybose kariai savanoriai važinėja tokiomis , pratybų laikotarpiui sukarintomis , transporto priemonėmis .
Tarnyba žvalgų būryje Savanorių pajėgose nuo seno buvo prestižinė . Prieš beveik du dešimtmečius pradėtos organizuoti pirmosios legendomis apipintos žvalgų atrankos , susidėjo net iš trijų atrankos etapų . Perėję visus tris neetatiniai žvalgai galėjo tikėtis tapti profesinės karo tarnybos kariais savo rinktinės štabe . Pereidavo tik geriausieji . Netgi tam , kad pakliūti į neetatinių žvalgų būrį , kiekviena rinktinė organizuodavo atrankas , kurias įveikdavo tik dalis pretendentų . Panašios tradicijos pajėgose išlikusios ir šiandien . Žvalgai kiekviename padalinyje buvo atskiras luomas ir perspektyviam pėstininkui – siekiamybė .
Visi „ Žvalgo pėdos “ pratybose treniravęsi kariai buvo padalinti į kelias grupes . Viename būryje „ Mūšio mieste “ infrastruktūroje treniravosi Dainavos , Didžiosios Kovos ir Žemaičių rinktinių kariai savanoriai . Pasak pratybose dalyvavavusio Žemaičių rinktinės žvalgo ltn . Rolando Malakauskio , treniruotis buvo lengviau žvalgus suskirsčius į mažesnes grupes . Patobulinus ir įtvirtinus individualius įgūdžius , buvo pereita prie kolektyvinių . Paskutiniąją pratybų dieną buvo šturmuojami pastatai . Namas po namo , judėdami į priekį , žvalgai valė teritoriją nuo pastatuose įsitvirtinusio „ priešo “. Finale žvalgams teko išvalyti trijų aukštų pastatą , kuriame knibždėjo priešininkų pajėgos . Taip pat , pakeliui į tikslą , jiems teko įveikinėti inžinerines kliūtis : spygliuotos vielos užtvaras , smėlio maišus , tvoras . Anot pratybų dalyvių – tai padaryti su šalmu , šarvine liemene ir ginklu nėra lengva , ypač kai reikia judėti taktiškai teisingai ir galvoti iš karto apie keletą dalykų . Kad kariai viską padarytų gerai , veiksmai buvo kartoti ne vieną kartą – iš pradžių „ sausai “, be šūvių , vėliau viskas kaip tikrame mūšyje , tik naudojant imitacinius šaudmenis . Žemaičių rinktinės žvalgybos būrio savanoriai , pasak ltn . Rolando Malakauskio , kaip visada , tarnauja intensyviai ir dinamiškai . Jiems pratybų maratonas , prasidėjęs nuo žvalgų pratybų Latvijoje , kur vyko „ Zemessardzės patrula “, užsitęsė apie mėnesį : „ Grįžus iš komandiruotės , laukė parašiutinio rengimo užsiėmimai , po to dar vienos būrio pratybos buvo organizuotos savaitgalį . „ Žvalgo pėdoje “ beveik savaitę mokėmės žvalgybos maršrutų , taip pat rajono žvalgybos ir žvalgybos mieste , apgyvendintoje , urbanizuotoje vietovėje . Ten daugiausiai buvo žvalgoma persirengus civiliais rūbais . Taip tikroviškiau . Taip pat vykdėme judančio priešo stebėjimą . Vyrai džiaugėsi dirbdami su patyrusiais žvalgais ir instruktoriais iš „ Geležinio Vilko “ brigados , Dragūnų , Algirdo ir Mindaugo batalionų . Jiems talkino instruktoriai iš Juozo Lukšos Sausumos pajėgų mokymo centro Jėgerių mokyklos “.
Žvalgant miestą , savanoriai prieš reguliariųjų vienetų žvalgus buvo pranašesni . Vešlesnės šukuosenos , taip pat įvairesnė gyvenimo patirtis ( netgi pasiruoštas gipsinio tvarsčio muliažas !) padėjo gerai susilieti su žvalgoma aplinka , kurioje didžiausias išbandymas buvo šnekta , arba suvalkietiškas akcentas . Suvalkijos rajonuose jis ypač ryškus ir ne vietiniam jį pamėgdžioti nėra lengva . „ Priešo “ pusėje buvusiems kariams iš Dainavos rinktinės Marijampolės kuopos galėjo tokius vyrus prigauti paprasčiausiai užkalbinę . Priekabus
„ Į mokymus kartu su senais
žvalgais treniruotis atvyko ir daug jaunų . Įgūdžius mažiau patyrę žvalgai lavino , augino , o seni kariai – prisiminė , kartojo . Pratybos urbanizuotoje vietoje buvo labai vertingos , nes KASP žvalgams tokie mokymai organizuojami ne dažnai ,“ – sakė žvalgų būrio vadas .