2016 m. rugsėjis / Nr. 9 (487)
KRAŠTO APSAUGOS
SAVANORIŲ PAJĖGOS
BUVOME, ESAME, BŪSIME!
pratybos /
13
Dzūkai pratybose Estijoje
Rugsėjo 1-4 dienomis Dainavos rinktinės kariai savanoriai dalyvavo lauko taktikos pratybose „POHJAKONN 2016“ Estijoje.
Rinktinės būrys buvo suformuotas iš 10 kuopų karių savanorių bei 7 karininkų. Pratybose Estijoje taip pat dalyvavo vietos
Savanorių pajėgų ir reguliarių vienetų kariai, NATO sąjungininkai iš Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų.
Gr. Aivaras Anušauskas
Dainavos rinktinė
Europoje pakankamai sudėtinga geopolitinė situacija, todėl tvirta partnerystė su kaimynais yra mūsų saugumo
garantas. Gerai, kai kolegos iš kitų valstybių atvyksta treniruotis su mumis, dar
geriau, kai jie pasikviečia pasitreniruoti
su jais. Vasarą Dainavos rinktinėje vyko
pratybos „Plėšrus ryklys 2016“, kuriose
dalyvavo ir kariai iš Estijos Savanorių pajėgų. Dabar rinktiniams kariams
teko pasirengti pratyboms svečiuose.
Būrys savanorių, su skirtinga patirtimi,
iš įvairių Dainavos rinktinės kuopų prieš
išvykimą susirinko pasitreniruoti veikti
skyriaus sudėtyje, susitvarkyti ekipuotę
ir pasiruošti įrangą.
Iš Alytaus išvykome trečiadienį vėlai
vakare, ir jau ketvirtadienio rytą buvome
Estijoje. Vieni galėjome pailsėti po kelionės, o karininkai ir skyrių vadai išvyko
į rekognoskuotę. Penktadienio dieną
ruošėmės užduotims, išvykome į pratybų
rajoną. Aplankėme netoli pratybų vietos
esantį miestelį, jame kartu su estų,
amerikiečių ir britų kariais surengėme
ginkluotės ir technikos parodą. Per pora
valandų susipažinome ne tik su kitų šalių
ginkluote ir technika, bet ir pabendravome su NATO sąjungininkų kariais ir
vietos gyventojais. Daugiausiai dėmesio
sulaukė mūsų atsivežtas taikliojo šaulio
ginklas FN SCAR H, juo domėjosi tiek
kariai, tiek civiliai gyventojai: smalsiausiems padovanojome užrašų knygutes
ir rašiklius su rinktinės simbolika. Nors
su civiliais bendrauti buvo smagu, tačiau
po poros valandų turėjome grįžti į savo
pratybų vietą.
Nuo pat ankstaus šeštadienio ryto jau
vykdėme mūsų skyriui patikėtas užduotis: reikėjo sustabdyti šarvuotą priešo
techniką. Nors užduotį gerai suplanavome, tačiau „priešo“ technikos pranašumas buvo akivaizdus, jie mus pastebėjo
anksčiau ir netrukus atskrido sraigtasparniu. Todėl teko skubiai trauktis. Liū-
Parodoje susipažinome su kitų šalių ginkluote ir pabendravome su sąjungininkų kariais bei vietos
gyventojais.
dėti nebuvo kada, netrukus jau vykdėme
kitas užduotis. „Priešas“ veikė gudriai, jo
pajėgos didelės, gerai ginkluotos, moralė
aukšta, tačiau ne visada tai gelbėjo. Iš
tinkamai pasirinktos pasalai vietos, netikėtai užklupdavome priešininkų pajėgas
ir priversdavome jas keisti savo planus,
nepaisant techninio pranašumo. Kita
mūsų stiprybė buvo ta, kad mokėjome
gerai sąveikauti tarpusavyje, ir, jei mūsiškiams prireikdavo pagalbos, savo mobilumo dėka nesunkiai galėdavome tai
padaryti. Tai dažnai nulemdavo ir visai
kitokią mūšio baigtį nei tikėjosi „priešas“.
Visos pratybos praėjo sklandžiai, įvykdėme mums patikėtas užduotis. Svarbu,
kad visas būrys buvo motyvuotas, noriai
vykdė užduotis, išlaikė aukštą moralę.
Per tokias pratybas ne tik tobulėjame,
kaip kariai, bet ir laviname užsienio
kalbą. Kuo daugiau treniruosimės dirbti
kartu su sąjungininkų pajėgomis, tuo
tvirtesni tapsime. Būsime pasirengę
grėsmės atveju išsaugoti savo šalį ir jos
nepriklausomybę.
Kartą italų patriotas ir filosofas Džuzepė Madzinis pasakė, kad „Šalis nėra tik
teritorija. Tam tikra teritorija yra tiktai
pamatas. Šalis yra mintis, kuri kyla iš to
pamato, tai yra jausmas meilės, prasmė
draugijos, kuri suriša visus tos teritorijos
sūnus”.
Estijos Savanorių pajėgų minosvaidininkai pratybose.
Dainavos rinktinės nuotraukos