KRAŠTO APSAUGOS SAVANORIŲ PAJĖGOS
8 / KOMENTARAS
BUVOME , ESAME , BŪSIME !
Ar dega tavo akys kai pasakoji apie tarnybą ?
Savanorių pajėgose dominuoja jaunimas : daugiau nei pusė karių yra 18 – 25 metų amžiaus . Ar tai vadinamoji „ Z karta “? Kaip šie žmonės elgiasi su informacija ir kur jos ieško ?
Kęstutis GEČAS
Ryšių su visuomene agentūros „ Ink Agency “ vyresnysis partneris
„ Z karta “ neturi labai aiškių ribų , bet tradiciškai ja įvardijami asmenys , kurie šiuo metu yra 15 – 25 metų amžiaus , t . y . paskutinių gimnazijos klasių mokiniai , studentai ir naujai į darbo rinką ateinantys jaunuoliai .
Ši karta dar vadinama „ Facebook “ arba „ socialinių tinklų “ karta . Aš , kaip komunikatorius , esu įsitikinęs , kad masinės komunikacijos priemonės , žiniasklaidos pokyčiai labai aktyviai veikia pačią visuomenę . Taip vadinamos klasikinės žiniasklaidos priemonės , tokios kaip laikraščiai , žurnalai , televizija ir net įprasti interneto naujienų portalai yra hierarchinės informacinės sistemos . Jose yra centras , kuris atlieka šviesoforo , reguliatoriaus vaidmenį ir atrenka , kokias žinias paskelbti , kaip ir kur ( kokiame puslapyje ir kokiu laiku ). Visuomenė , t . y . skaitytojai , gali tik paklusti .
Socialiniuose tinkluose informacijos sklaida vyksta tinkliniu būdu , kur nėra vieno centro , tačiau veikia daug tarpusavyje susijusių bendradarbiaujančių , besidalinančių ar konkuruojančių ir net kariaujančių centrų . Nėra vienos tiesos , nėra hierarchijos , nėra prievolės paklusti vienam centrui , bet priešingai – daug laisvės ir , svarbiausia , bet kuris žmogus gali tapti didesniu ar mažesniu centru informacinėje erdvėje .
Autorius yra integruotos komunikacijos agentūros „ Ink Agency “ vyr . partneris ir vienas vadovų . Aštuonerius metus dirbo žiniasklaidoje , nuo 2000-ųjų – ryšių su visuomene srityje . www . dansu . lt tinklaraščio apie rinkodarą ir komunikaciją bendraautorius
„ Z karta “ užaugo ir subrendo veikiama socialinių tinklų kultūros , todėl negerbia centrų ( jų yra daug ), yra labai nepriklausoma ( nes gali rinktis ), yra laisva ( gauna daug informacijos ).
Ši karta adaptavosi naujame pasaulyje ir suformavo tam reikalingus įgūdžius – neprisirišimo prie vienos informacijos („ rasiu Google “), paviršutiniškumą analizuojant („ pernelyg daug informacijos “), gebėjimą labai greitai rasti informaciją internete ir , svarbiausia , išsiklausinėti nuomones bei gauti atgalinį ryšį . Ši karta yra ne tik labiau nepriklausoma , ji yra ir paviršutiniškesnė , ir įtaresnė , ir labiau įgudusi – jos taip lengvai neapgausi .
„ Kodėl aš tarnauju KASP ir kokia mano misija ?
Idealu , kai paprasti kariai pasakoja , kodėl jie tai daro , kaip jiems tai patinka , kokius atradimus patiria , su kokiais iššūkiais susidoroja . Nereikia persistengti giriant , nes žmonės greitai pajunta dirbtinumą .
Organizacija turi bandyti „ Z kartai “ „ pardavinėti “ ne racionalius dalykus , kurie jų visiškai neužkabins . Jiems reikia kalbėti apie dalykus , kurių variklis susideda iš dviejų pagrindinių dedamųjų : „ misija “ ir „ aistra “.
Kęstutis Gečas , Ryšių su visuomene agentūros „ Ink Agency “ vyresnysis partneris
Kaip organizacijai į savo pusę patraukti kuo daugiau šių jaunų žmonių ?
Yra bent keletas iššūkių . Pirmiausia , sunku tokią kartą „ pagauti “. Ji iš esmės nevartoja klasikinės žiniasklaidos priemonių , todėl ją pasiekti galima tik tiesiogiai arba per socialinius tinklus . Šioje srityje yra dar blogesnė situacija , nes ši karta vis mažiau naudoja „ Facebook “, pereina į „ Youtube “, „ Snapchat “ ar „ Instagram “ ir kitus tinklus , su kuriais daugeliui organizacijų Lietuvoje dirbti dar sunku .
Antra problema – kaip patraukti jų dėmesį ir įtikinti . Bendra tendencija – ši karta yra idealistai , t . y . jie yra imlesni įvairioms socialioms iniciatyvoms ir nematerialiems dalykams , tad jiems reikia prasmės veikloje ir gyvenime . Jiems reikia iššūkių , nes jiems viskas greitai nusibosta . Vienas stereotipiškiausių gyvenimo pavyzdžių , kuo jie gyvena ir koks yra jų tikslas – tai kompanijos „ RedBull “ projektai ir komunikacija . Nusileisti parašiutu iš kosmoso , skrieti dviračiu žemyn nuo kalno , užlipti į viršukalnę , nugalėti aukščio baimę ir t . t . Todėl organizacija turi bandyti šiai kartai „ pardavinėti “ ne racionalius dalykus , kurie jų visiškai neužkabins . Jiems reikia kalbėti apie dalykus , kurių variklis susideda iš dviejų pagrindinių dedamųjų : „ misija “ ir „ aistra “.
„ Misija “ turi pasakyti , ką veikia organizacija šiame pasaulyje , ir ši misija turi būti patraukli „ Z kartai “. „ Misija “ suteikia prasmę veiklai ir gyvenimui . „ Aistra “ turi sustiprinti „ misiją “, nurodydama , kad organizacija tiesiog gyvena šia „ misija “ kiekvieną dieną – su ja keliasi rytą ir su