KRAŠTO APSAUGOS SAVANORIŲ PAJĖGOS
8 / KOMENTARAS
BUVOME, ESAME, BŪSIME!
Ar dega tavo akys kai pasakoji apie tarnybą?
Savanorių pajėgose dominuoja jaunimas: daugiau nei pusė karių yra 18 – 25 metų amžiaus. Ar tai vadinamoji „ Z karta“? Kaip šie žmonės elgiasi su informacija ir kur jos ieško?
Kęstutis GEČAS
Ryšių su visuomene agentūros „ Ink Agency“ vyresnysis partneris
„ Z karta“ neturi labai aiškių ribų, bet tradiciškai ja įvardijami asmenys, kurie šiuo metu yra 15 – 25 metų amžiaus, t. y. paskutinių gimnazijos klasių mokiniai, studentai ir naujai į darbo rinką ateinantys jaunuoliai.
Ši karta dar vadinama „ Facebook“ arba „ socialinių tinklų“ karta. Aš, kaip komunikatorius, esu įsitikinęs, kad masinės komunikacijos priemonės, žiniasklaidos pokyčiai labai aktyviai veikia pačią visuomenę. Taip vadinamos klasikinės žiniasklaidos priemonės, tokios kaip laikraščiai, žurnalai, televizija ir net įprasti interneto naujienų portalai yra hierarchinės informacinės sistemos. Jose yra centras, kuris atlieka šviesoforo, reguliatoriaus vaidmenį ir atrenka, kokias žinias paskelbti, kaip ir kur( kokiame puslapyje ir kokiu laiku). Visuomenė, t. y. skaitytojai, gali tik paklusti.
Socialiniuose tinkluose informacijos sklaida vyksta tinkliniu būdu, kur nėra vieno centro, tačiau veikia daug tarpusavyje susijusių bendradarbiaujančių, besidalinančių ar konkuruojančių ir net kariaujančių centrų. Nėra vienos tiesos, nėra hierarchijos, nėra prievolės paklusti vienam centrui, bet priešingai – daug laisvės ir, svarbiausia, bet kuris žmogus gali tapti didesniu ar mažesniu centru informacinėje erdvėje.
Autorius yra integruotos komunikacijos agentūros „ Ink Agency“ vyr. partneris ir vienas vadovų. Aštuonerius metus dirbo žiniasklaidoje, nuo 2000-ųjų – ryšių su visuomene srityje. www. dansu. lt tinklaraščio apie rinkodarą ir komunikaciją bendraautorius
„ Z karta“ užaugo ir subrendo veikiama socialinių tinklų kultūros, todėl negerbia centrų( jų yra daug), yra labai nepriklausoma( nes gali rinktis), yra laisva( gauna daug informacijos).
Ši karta adaptavosi naujame pasaulyje ir suformavo tam reikalingus įgūdžius – neprisirišimo prie vienos informacijos(„ rasiu Google“), paviršutiniškumą analizuojant(„ pernelyg daug informacijos“), gebėjimą labai greitai rasti informaciją internete ir, svarbiausia, išsiklausinėti nuomones bei gauti atgalinį ryšį. Ši karta yra ne tik labiau nepriklausoma, ji yra ir paviršutiniškesnė, ir įtaresnė, ir labiau įgudusi – jos taip lengvai neapgausi.
„ Kodėl aš tarnauju KASP ir kokia mano misija?
Idealu, kai paprasti kariai pasakoja, kodėl jie tai daro, kaip jiems tai patinka, kokius atradimus patiria, su kokiais iššūkiais susidoroja. Nereikia persistengti giriant, nes žmonės greitai pajunta dirbtinumą.
Organizacija turi bandyti „ Z kartai“ „ pardavinėti“ ne racionalius dalykus, kurie jų visiškai neužkabins. Jiems reikia kalbėti apie dalykus, kurių variklis susideda iš dviejų pagrindinių dedamųjų: „ misija“ ir „ aistra“.
Kęstutis Gečas, Ryšių su visuomene agentūros „ Ink Agency“ vyresnysis partneris
Kaip organizacijai į savo pusę patraukti kuo daugiau šių jaunų žmonių?
Yra bent keletas iššūkių. Pirmiausia, sunku tokią kartą „ pagauti“. Ji iš esmės nevartoja klasikinės žiniasklaidos priemonių, todėl ją pasiekti galima tik tiesiogiai arba per socialinius tinklus. Šioje srityje yra dar blogesnė situacija, nes ši karta vis mažiau naudoja „ Facebook“, pereina į „ Youtube“, „ Snapchat“ ar „ Instagram“ ir kitus tinklus, su kuriais daugeliui organizacijų Lietuvoje dirbti dar sunku.
Antra problema – kaip patraukti jų dėmesį ir įtikinti. Bendra tendencija – ši karta yra idealistai, t. y. jie yra imlesni įvairioms socialioms iniciatyvoms ir nematerialiems dalykams, tad jiems reikia prasmės veikloje ir gyvenime. Jiems reikia iššūkių, nes jiems viskas greitai nusibosta. Vienas stereotipiškiausių gyvenimo pavyzdžių, kuo jie gyvena ir koks yra jų tikslas – tai kompanijos „ RedBull“ projektai ir komunikacija. Nusileisti parašiutu iš kosmoso, skrieti dviračiu žemyn nuo kalno, užlipti į viršukalnę, nugalėti aukščio baimę ir t. t. Todėl organizacija turi bandyti šiai kartai „ pardavinėti“ ne racionalius dalykus, kurie jų visiškai neužkabins. Jiems reikia kalbėti apie dalykus, kurių variklis susideda iš dviejų pagrindinių dedamųjų: „ misija“ ir „ aistra“.
„ Misija“ turi pasakyti, ką veikia organizacija šiame pasaulyje, ir ši misija turi būti patraukli „ Z kartai“. „ Misija“ suteikia prasmę veiklai ir gyvenimui. „ Aistra“ turi sustiprinti „ misiją“, nurodydama, kad organizacija tiesiog gyvena šia „ misija“ kiekvieną dieną – su ja keliasi rytą ir su