KRAŠTO APSAUGOS SAVANORIŲ PAJĖGOS
2016 m . lapkritis-gruodis / Nr . 11-12 ( 489 ) 27
Prieš
BUVOME , ESAME , BŪSIME
bangas
!
Vienišumas , neviltis , šaltis ir baisus išgąstis neaprėpiamoje vandens galybėje ... kiek galėdama šaukėsi pagalbos , tuo pačiu , kiek įmanydama , tramdė kosulį ir baimę dar daugiau įtraukti į plaučius vandens . Jėgos seko ir seko . Šalia , dukros gelbėti atplaukęs tėtis nebeturėjo jėgų padėti . Ji tegirdėjo tik savo pačios kvėpavimą ir protarpiais šaukėsi pagalbos . Ant kranto stovėjo ir žiūrėjo žmonės . Niekas nedrįso įplaukti į juodomis bangomis putojančią jūrą . Kaip jaučiasi jūroje skęstantis žmogus ? To žodžiais nusakyti neįmanoma ...
Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės 602 lengvosios pėstininkų kuopos kuopininkas gr . Tomas BAGDONAS , liepos 13-ąją ilsėjosi kopose , maždaug už 20 metrų nuo jūros , ties Melnrage .
Girdėdamas šūksnius jūroje iš pradžių TOMAS BAGDONAS manė , kad triukšmauja vaikai . Vėliau , supratęs , jog šaukiamasi pagalbos – puolė į bangas . Jau po įvykio , žinutė Prisikėlimo rinktinės Facebook ‘ e lūžo nuo sveikinimų kariui : pažįstami ir nepažįstami reiškė savo pagarbą Tomui . „ Karys gr . Tomas Bagdonas Krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnauja nuo 2001 metų . Tarnybą vykdo be priekaištų , ne kartą buvo skatintas Prisikėlimo rinktinės ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadų padėkomis . Didžiuojamės , kad karys nedvejodamas puolė gelbėti vandenyje skęstančiųjų . Drąsus ir ryžtingas poelgis , tai pavyzdys kiekvienam kariui ”, – buvo rašoma oficialiame rinktinės pranešime , socialiniame tinkle .
„ Viešėjau pas brolį , kuris netoli jūros yra nusipirkęs namą . Padėjau jam tvarkytis . Kadangi brolis dirba gaisrininku , tądien jis išvyko į darbą . Turėdamas laiko , vienas nuvažiavau iki jūros . Įsikūriau kopose , nes buvo pakankamai vėjuota . Ir bangos tądien buvo labai didelės : prie kranto stovi iki kelių , o jos lūždamos iškyla virš galvos . Išgirdęs šauksmus , iš pradžių maniau , kad šūkauja aplink lankstantys vaikai , todėl neatkreipiau dėmesio . Juolab , negalvojau , kad kas galėtų maudytis toje vietoje ; ten tai daryti draudžiama , o gelbėtojai įsikūrę maždaug už kilometro .
Po kurio laiko pasigirdo visai kitoks , tiesiog isteriškas šauksmas , tikriausiai to vyro , kuris taip pat skendo . Norėdamas suprasti kas vyksta atsistojau , kad apsidairyčiau . Pamačiau , kad daugybė žmonių žiūri į jūrą . Dar pastebėjau , kad tarp didelių bangų laikas nuo laiko išnyra ir vėl išnyksta dviejų žmonių galvos . Pamaniau , kad kažkas žaidžia . Tikrai nemaniau , kad skęsta žmonės . Pagalvojau , kad jei nuplauksiu , dar pasakys : ko čia atplaukei ? Bet pasirodo , buvo žymiai baisiau , nei atrodė . Vėliau sužinojau , kad tragiškos istorijos pradžia žadėjo laimingą atostogų dieną : šešiolikmetė laiminga pliuškenosi iki pusės įsibridusi į jūrą , ir staiga ją pagavo bangos , pradėjo temptis į jūrą gilyn . Mergaitė pasikvietė tėvą pagalbon . Tėvas atplaukė gelbėti ir pradėjo abu skęsti ...
Nuplaukiau tai lengvai , nes įstrižai plaukiau , o parplaukti tai jau sunku buvo . Ji pati kažkiek kurį laiką laikėsi .
Iš pradžių bandžiau ją kelti , bet kai iškeli virš savęs , pats grimzti ...
Netrukus mergina tapo tiek išsekusi , kad nieko nebegalėjo padaryti .
Kai paėmiau ją už pažastų , ji „ atsileido ”...
Merginos gelbėti atplaukęs tėvas buvo labai netoli jos : už kokių trijų-penkių metrų .
Kai skęstančiąją pradėjau plukdyti į krantą , išgirdau jos tėvą sakant : „ nebeturiu jėgų tau padėti “.
Man grįžtant atgal į krantą , kažkur jau pusiaukelėje , tėvas dingo iš akių .
Kol plukdžiau skęstančiąją , maniau , kad kai tik krantą pasieksiu , ją paleisiu ir plauksiu atgal padėti jos tėčiui , ieškosiu jo . Bet pasirodė , kad krantas labai gilyn ilgai eina .
Teko daug kovoti kol pasiekiau saugią vietą . Mergina buvo visiškai išsekusi . Bandė stotis , bet nebuvo jėgų .
Keista , bet nė vienas žmogus nebėgo į vandenį ir nebandė man padėti .
Tą pačią akimirką pasirodė gelbėtojai , jie perėmė merginą , o kiti puolė plaukti į jūrą ieškoti jos tėčio . Neberado . Po kokių 25 minučių ar pusvalandžio merginos tėvą jūra „ atidavė “: jis iškilo už 50 metrų nuo nelaimės vietos .
Išgelbėtai mergaitei tėra 16 metų . Jos tėčiui buvo 42 . Vėliau artimieji pasakojo , kad našlaičiu liko ir 10 mėnesių sūnelis .
Eidamas iš nelaimės vietos sulaukiau padėkų iš krante buvusių žmonių . Jausmas ir malonus , ir nemalonus . Iš vienos pusės suvoki , kad gerą darbą atlikai , bet kita vertus , kai žinai , kad kitas žmogus nuskendo . Toks dviprasmiškas pojūtis .
Jūrai šiandien nei baimės , nei nemalonaus jausmo neturiu .
Buvau su drauge šią vasarą nuvykęs prie jūros pabūti , bet pajutau , kad negaliu atsipalaiduoti žiūrėdamas į bangas . Visą laiką esu tokiame savotiškame „ budėjimo režime ”. Žmonės maudosi , džiaugiasi , o tu žiūri , lyg dirbtum gelbėtoju “, – pasakoja gr . Tomas Bagdonas .
P . S . Minint Lietuvos kariuomenės dieną Lietuvos kariuomenės apdovanojimų ceremonijoje „ Lietuvos karžygys “ pagrindinis apdovanojimas – skulptoriaus Romo Kvinto sukurta Lietuvos karžygio statulėlė įteikta grandiniui Tomui Bagdonui , Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės 602 lengvosios pėstininkų kuopos kuopininkui . Šis apdovanojimas teikiamas kariams už kilnius poelgius ne tarnybos metu .