KRAŠTO APSAUGOS SAVANORIŲ PAJĖGOS
2016 m. lapkritis-gruodis / Nr. 11-12( 489) 15
BUVOME, ESAME, BŪSIME!
Visapusiškos rezistencijos elementai
Pagrindiniai Šveicariškojo gynybos modelio elementai gali būti suskirstyti į tris kategorijas:
• Pasirengimas infrastruktūros naikinimui;
• Pasirengimas nekonvencinio karinio pasipriešinimo operacijoms;
• Pasirengimas pilietiniam pasipriešinimui.
Kritinis visų šių sričių elementas yra pasirengimas vykdyti IO, kurios suteikia pagrindą verbavimui, motyvuoja pasipriešinimo narius bei mobilizuoja nacionalinę ir tarptautinę paramą. Von Dachas pabrėžia, kad mąstysena yra raktas į sėkmingą rezistenciją, ir tai nėra vien tik šveicarų kultūros bruožas. Pilietinio pasipriešinimo dalyviai ir tie, kurie prisijungia prie kariuomenės, privalo pasižymėti stipria valia ir tikėti savo veiksmų didingumu. Tik jausdamiesi nugalėtojais jie gali nebijodami kovoti dėl savo artimųjų laisvės. Visi gyventojai turi suprasti, kad jų pareiga yra bent jau pasyviai remti tokius pasipriešinimo dalyvius.
Sėkmingos gynybos pagrindas – žmonių mentalitetas, ir tai taikoma ne tik Šveicarijos kultūriniam mentalitetui
Informacinės operacijos reikalingos tam, kad būtų atremiami argumentai, nukreipti prieš pasiruošimą decentralizuotam pasipriešinimui. Tokios nuomonės formavimas yra grindžiamas baime, kad pasipriešinimas gali sukelti nereikalingą pavojų besiginančiai tautai dėl potencialaus piktnaudžiavimo, t. y. rezistencijos elementai ir metodika gali būti nukreipti prieš teisėtą valdžią. XX a. 8-ajame dešimtmetyje Von Dacho knyga, kurioje aprašomas teisėtas pasipriešinimo judėjimas bei ideologija, buvo plačiai naudojama Europoje veikiančių teroristinių organizacijų. Vis dėlto, mažai tikėtina, kad laisvos šalies gyventojai ketintų pulti savo pačių išrinktąją valdžią.
Pasipriešinimas, žinoma, didina riziką, kad agresorius imsis atsakomųjų veiksmų. Tačiau, kaip pabrėžia Von Dachas, brutalumas yra neatsiejamas priešo veiksmų elementas, todėl kiekvienas pilietis turi moralinę pareigą kovoti už laisvę bei priešintis priespaudai. Šios nuomonės oponentai gali teigti, kad rezistencijos veikla pažeidžia karo teisę, tačiau kontrargumentas tokiems kaltinimams galėtų būti grįstas tuo, kad nekoordinuotas nusivylusių ir nepasiruošusių individų pasipriešinimas gali vesti prie daug didesnės žalos.
Viena iš IO užduočių yra, užbėgant įvykiams, už akių platinti instrukcijas plačiajai visuomenei. Anksčiau būdavo spausdinamos brošiūros ar rašomos tokios kaip Von Dacho knygos, tačiau atsižvelgiant į šiuolaikinį pasaulį, dėmėsys taip pat turėtų būti skiriamas socialiniams tinklams ir kitoms elektroninėms priemonėms. Vadovaujantis Šveicarišku modeliu, tokioje aprašomojoje medžiagoje turėtų būti pateikti nurodymai, skirti vykdyti karinio bei pilietinio pasipriešinimo operacijas. Taipogi turėtų būti įtrauktos konkrečios rekomendacijos dėl savarankiškų veiksmų plano tam tikrų profesijų atstovams( policininkams, medicinos personalui, komunalinių paslaugų darbuotojams, dvasininkams, mokytojams bei valstybės tarnautojams).
Šveicariškas modelis pabrėžia, kad teisėtos valdžios atstovai turėtų ne tik remti ir finansuoti pasirengimą taikos metu, bet ir jokiu būdu negali skelbti oficialaus kapituliavimo ar paliaubų prasidėjus kariniams veiksmams. Priešingu atveju, būtų griaunamas teisinis ir moralinis pagrindas prasidėti pasipriešinimui. Visiems veiksmams būtina išankstinė situacijos analizė bei sklandi informacijos sklaida, kuri leistų tiek karinio, tiek pilietinio pasipriešinimo dalyviams pradėti veiksmus. Tai nėra trivialus uždavinys, ypač kai priešas veikia slaptai: veiksmus vykdantys operatyviniai padaliniai yra be skiriamųjų ženklų ar naudojamos nežymėtos transporto priemonės( Krymo pavyzdys).
Dalis IO užduočių yra praktinio pobūdžio: iš anksto išplatinti piliečiams esmines instrukcijas.
Pasiruošimas infrastruktūros naikinimui veiksmai, skirti sulaikyti okupantų puolimą. Toks pasirengimas leistų laimėti laiko rezistencinio judėjimo susiformavimui bei sulaukti išorinės pagalbos. Be to, tai taip pat ribotų priešo galimybes pasinaudoti valstybės infrastruktūromis. Kitaip tariant, šveicarai buvo paruošę kiekvieną pagrindinį kelią, tiltą bei kitus svarbius infrastruktūros elementus, esančius netoli sienos, staigiam sunaikinimui. Tai reiškia, kad sprogmenys būdavo integruojami į konstrukcijas statybų metu arba laikomi saugyklose netoli strateginių objektų, tam, kad besitraukiant reguliariosioms pajėgoms, inžinieriai arba artimiausios gyvenvietės pasipriešinimo dalyviai galėtų juos greitai įdiegti.
Šveicarijoje taip pat buvo įrengtos užmaskuotos kovos pozicijos svarbiausiose ir labiausiai pažeidžiamose vietovėse, tokiose kaip tuneliai, tiltai, šalia kelių sankirtų bei šlaituose. Tokios išankstinės pozicijos suteiktų pranašumą mažiems vienetams vilkinti priešo skverbimąsi bei palengvintų pasipriešinimo dalyvių rengiamas pasalas okupacijos metu.
Pasirengimas nekonvencinėms karinėms operacijoms
Vadovaujantis Šveicariškuoju gynybos modeliu, pajėgos, vykdančios nekonvencines karines operacijas, turėtų būti sudarytos iš likusių reguliariųjų ginkluotųjų pajėgų narių, kurie veiktų pagal decentralizuotą valdymą. Šios pajėgos būtų papildomos savanoriais iš policijos, rezervo pajėgų, karo veteranų, medžiotojų arba sportinio šaudymo atstovų. Taip pat būtų įtraukiami ir civiliai, turintys specifinių žinių: mokslininkai, inžinieriai, medikai, komunikacijos specialistai ir pan. Atsižvelgiant į šiuolaikinį pasaulį, išsivysčiusiose šalyse, kokios ir yra Baltijos šalys, taip pat būtų reikalingi informacinių technologijų specialistai, orlaivių modeliuotojai-mėgėjai ar radijo ryšio entuziastai ir kiti, kurių gebėjimai būtų itin naudingi rengiant partizaninį karą ir pasipriešinimą. Kai kurie šių profesijų atstovai galėtų būti naudingi ir pilietiniam pasipriešinimui palaikant ryšį su valdžios institucijomis arba su sąjungininkais užsienyje.
Šaltojo karo metu į Šveicarijos gynybos strategiją buvo įtraukti realūs fiziniai Nukelta į 16 psl.