KRAŠTO APSAUGOS SAVANORIŲ PAJĖGOS
14
BUVOME , ESAME , BŪSIME !
Šveicarijos nekonvencinės gynybos būdai . Gairės Baltijos šalims
Jan OSBUR
RAND korporacija
Rusų inicijuotas Krymo aneksavimas ir besitęsianti parama kovojantiems separatistams Rytų Ukrainoje sukėlė didelį susirūpinimą saugumu rytinėse NATO alianso šalyse : Estijoje , Latvijoje bei Lietuvoje ( Chivvis 2015 ). Pirmosios dvi valstybės yra panašios į Ukrainą : jose gausu rusų etninių mažumų , be to šios šalys ribojasi su pagrindine Rusijos dalimi . Tuo tarpu Lietuvoje yra žymiai mažiau rusakalbių nei Latvijoje ar Estijoje ir ji ribojasi tik su Rusijos eksklavu – Kaliningrado sritimi . Net tuo atveju , jeigu būtų puolama tik viena iš šių trijų valstybių , NATO pajėgos būtų priverstos vykdyti karinę intervenciją arba pripažinti strateginį pralaimėjimą ir susidurti su egzistencine krize . Taigi , tolimesnės agresijos sustabdymas ir rezistencijos vykdymas , jeigu sulaikymas nepavyktų , yra strategiškai svarbūs .
Vis dėlto Baltijos šalių gynybos stiprinimas , paremtas vien konvenciniais metodais , gali susidurti su tam tikrais iššūkiais . Dėl grėsmės pobūdžio gausios pajėgos turėtų būti sutelktos atitinkamose teritorijose iš karto po karinių veiksmų pradžios . Deja , pakankamų pajėgų dislokavimas būtų politiškai su- dėtingas uždavinys dėl mažiausiai trijų priežasčių . Visų pirma tai greičiausiai reikalautų didesnio finansavimo . Antra , tai galėtų būti suprasta kaip konflikto eskalavimas , o galiausiai tokie veiksmai suteiktų galimybę agresoriui pirmam suduoti prevencinį smūgį .
Tiek pastangos sutelkti pajėgas , tiek numatytas jų dislokavimas krizės atveju jau gerokai pasistūmėjo į priekį . Ką dar būtų galima padaryti norint labiau atgrasyti priešą , o , invazijos atveju , laimėti pakankamai laiko , kuris leistų NATO sąjungininkams atsiųsti pastiprinimą Baltijos šalims ?
Vienas iš sprendimų galėtų būti grindžiamas nekonvenciniais metodais , kuriais buvo paremta Šveicarijos strateginė gynybos politika Šaltojo karo metu . Tuomet buvo vykdomas savarankiškai veikiančių vietinių gynybos vienetų rengimas ir aprūpinimas , kurie būtų remiami reguliariųjų pajėgų . Taip pat transporto infrastruktūra buvo ruošiama sunaikinimui , o kariuomenė bei plačioji visuomenė buvo instruktuojami , kaip efektyviai dalyvauti decentralizuotame , visuotiniame ir agresyviame pasipriešinime bei vykdyti koordinuotas informacines operacijas ( IO ). Pastaruoju metu vykdoma Baltijos šalių veikla būtent ir žengia pirmuosius žingsnius šia kryptimi .
Pavyzdžiui , Lietuva jau yra paskelbusi instrukciją , skirtą civiliams ekstremalios situacijos atveju , kurioje nurodoma , kaip apsisaugoti ir apsiginti pilietinių neramumų ir invazijos metu . Nurodymuose taip pat pateiktos gairės , kuriomis reikėtų vadovautis norit prisijungti prie pasipriešinimo ( Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija , 2015 ). Savanoriškų vienetų komplektavimas bei rengimas taip pat suintensyvėjo ir Estijoje ( Laats , 2015 ).
Kaip pabrėžia Šveicarijos kariuomenės majoras ir „ Šveicariškojo modelio “ autorius Hansas von Dachas , sėkmingas pasipriešinimas kelia pavojų priešui ir jo sąjungininkams , atkerta atsargų papildymą bei komunikacijos linijas , be to daro žalą agresoriaus infrastruktūrai ir sunkiajai ginkluotei . Tokiu būdu priešiškoms pajėgoms yra užkertamas kelias pasiekti lengvą pergalę ir įsitvirtinti regione , taip laimint brangaus laiko draugiškų sąjungininkų pajėgų susitelkimui .
Nors šioje RAND perspektyvoje nebus pateikiama detali istorinių įvykių analizė ar konkretūs sprendimai gynybos klausimais , tačiau nagrinėjami pagrindiniai Šveicariško modelio elementai leis palyginti strategines Baltijos šalių galimybes ir pateikti tolimesnių veiksmų gaires .
Visos trys Baltijos šalys turi reikšmingas etninių rusų bendruomenes ir ribojasi su Rusija .
Užmaskuotos artilerijos pozicijos pavyzdys Šveicarijoje . Pasirinktas statinys susilieja su aplinkiniu kraštovaizdžiu .