KRAŠTO APSAUGOS SAVANORIŲ PAJĖGOS
2016 m. spalis / Nr. 10( 488) Regionų spaudoje / 9
BUVOME, ESAME, BŪSIME!
Griuvėsiuose mūsiškis karys beveik nepastebimas. Iš priedangos jis išlindo tik tuomet, kai gavo komandą persigrupuoti.
Pagal Lietuvos, kartu ir „ Amberlando“, Konstituciją priešintis okupantams gali kiekvienas pilietis. Tai jo teisė ir pareiga. Tą šis mitingo dalyvis ir aiškino „ Redlando“ kariams. L. Dūdaitės-Kralikienės nuotr. liai pasakojo pavardės neviešinti prašiusi moteris.
Pusamžiai vyrai aikštėje susirūpinę diskutavo, kaip mūsų kariams rengti pasalas, kai jų oponentai ginkluoti tokiais moderniais stebėjimo prietaisais... Besigrožėdami simpatišku belgų aviganiu sprogmenų ieškotoju, rokiškėnė su mažais vaikais kalbėjo apie tai, kaip gali Rokiškio paprasti vyrukai pasipriešinti šitokiai galybei. Visų pratybų metu kalbinti rajono žmonės buvo rimti, orūs, susitelkę, pasirengę kiekvieną akimirką stoti į pagalbą savo kuopos kariams. Mat išnyko takoskyra tarp rajono gyventojų ir karių – nebeliko „ mistinės kariuomenės“, vietoj beasmenių uniformuotų žmonių – pažįstami veidai: tėvai, broliai, vyrai, sūnūs, draugai, kaimynai. Ir jų pareiga – mesti iššūkį galingai kariuomenei. Atviroje akistatoje akis į akį prieš tokią techniką ir tokius profesionalus mūsų kariai neatsilaikytų. Tačiau didžiausi jų ginklai – puikiai žinomos vietovės, su visais takeliais, pelkėmis, apleistais pastatais, mažesniais ar didesniais miškų masyvais, rajono žmonės, pasirengę pasiūlyti vandens, maisto, saugią priebėgą, pasirengę stebėti apylinkes ir pranešti apie kiekvieną įtartiną mašiną ar žmogų. Ir šie ginklai pratybų metu veikė puikiai: rajono kariai ir žmonės paruošė ne vieną įspūdingą staigmeną „ Redlando“ armijai.
„ Redland go home“
Rokiškėnai Nepriklausomybės aikštėje belgų karius sutiko labai draugiškai. O štai „ Redlando“ okupantų jie su gėlėmis nelaukė. Kelyje iš Juodupės į Didsodę išsirikiavo „ okupacija“ nepatenkinti žmonės. Jų vaidmenį atliko jaunieji
Juodupės šauliai ir civiliais apsimetę sostinės kariai savanoriai. Piketuotojai, „ apsiginklavę“ „ Redlandą“ pašiepiančiais plakatais, tykojo pagrindinės šios šalies kariuomenės kolonos. Kai ši pasirodė, mojuodami plakatais ir angliškai šaukdami „ norime pasikalbėti su jūsų vadu!“, „ lai išeina vadas ir pasikalba su žiniasklaida!“ ėmė šmėžuoti prieš šarvuotų mašinų nosis. Nepilnamečiai liko stovėti šalikelėje, o štai suaugę mitingo dalyviai drąsiai stojo prieš kovines mašinas, neleisdami joms judėti. Visą šį „ piketą“ fiksavo „ Gimtojo...“ korespondentė.
Vakarų visuomenėje įskiepyta pagarba žiniasklaidai – ne mitas. Kariai, iš pradžių norėję tiesiog nustumti korespondentę į šalikelę, uždengti jos fotoaparatą ranka, įsitikinę, kad žurnalisto pažymėjimas yra tikras, kaipmat atsitraukė ir dar draugams šaukė: „ Press, it‘ s a real press!“
Pasėjo sumaištį
Kadangi mitingo dalyviai, reikalaudami pokalbio su vadu, šokčiojo prieš kiekvieną šarvuotą mašiną, jie net 45 min. sustabdė koloną. Pagaliau pasirodė ir jis – pačioje kolonos pabaigoje važiavęs belgų kariuomenės vyresnysis kapitonas Benua, kurį rokiškėnai įsiminė iš draugiško ir atviro bendravimo miesto aikštėje. Ir išvydus piketuotojus, jo maloni šypsena nedingo nuo veido. Paklaustas, ką „ Redlando“ pajėgos veikia „ Amberlande“, jis aiškino, kad gina gyventojų grupės interesus. Žiniasklaida, aišku, nebuvo maloni „ okupantui“: paaiškino, kad jokių gyventojų grupių, kurias skriaudžia „ Amberlandas“, apskritai nėra, taigi, ko jie čia atsivilko ir kada žada iš čia, švelniai tariant, išsinešdinti. Vyresnysis kapitonas paaiškino, kad ilgai užsilaikyti kariai čia nežada. O piketuotojai pridūrė, kad jie „ žino tokius, ankstesni neprašyti išvaduotojai ištisus penkiasdešimt metų buvo pamiršę išeiti“. „ Redlando“ pajėgų vadas domėjosi, kodėl protestuoja beveik tik vaikai. „ Ar taip yra todėl, kad suaugusieji kovoja prieš mus?“ – klausė jis. „ Visai ne, – atšovė mitingo organizatoriai. – Suaugusieji bijo „ Redlando“ kariuomenės ir slepiasi.“ Šioji mitingo dalyviams išdalino lapukus, kuriuose patariama laikytis atokiau nuo kelių ir verčiau likti namuose. „ Propaganda“, – vartydami įteiktus lapelius juokėsi mitingo dalyviai.
Kol vadas bendravo su mitinguotojais ir žiniasklaida, „ Redlando“ technika pėsčiojo greičiu judėjo Didsodės link. Techniką lydintys pėsti kariai užtvėrė sodybų keliukus, šukavo pakelės krūmynus, ieškodami pasalos. Ir net simpatiškasis belgų aviganis Olimpė šiomis aplinkybėmis nebeatrodė toks žavus ir mielas kaip Nepriklausomybės aikštėje.
Belgams mitingas sukėlė gausybę klausimų. „ Gimtojo...“ žiniomis, jie lietuvių karių teiravosi, ar piketas suvaidintas, ar tikras... Vadinasi, mitinguotojai pasiekė abu tikslus: ir sulaikė koloną, ir sukėlė sumaištį „ priešo“ gretose, privertė jo karius atsitraukti nuo svarbių darbų ir rinkti bei tikrinti informaciją apie piketą, eikvojant žmogiškuosius išteklius, kurie galėtų būti skirti kovai prieš mūsiškius. O 506-ajai kuopai pilietiški juodupėnai ir jų talkininkai „ uždirbo“ 45 minučių „ langą“, per kurį kuopa galėjo paspęsti daugiau pinklių priešui.