34
Vilnius
juda
darniai!
Vilniuje, kaip ir daugelyje kitų užsienio sostinių,
miestiečiai yra skatinami judėti darniau ne
tik automobiliu. Transporto rūšių derinimas pasaulyje
paplitusi praktika, kurią kasdien naudoja
vis daugiau darnų judėjimą palaikančių žmonių.
Jie derina ėjimą su važiavimu viešuoju transportu,
automobiliu, dviračiu arba savo kelionėms
mieste išbando kitus judumo būdus.
Vilnius 2018 m. patvirtino Darnaus judumo
mieste planą ir taip prisijungė prie pažangių
Europos miestų, tokių kaip: Amsterdamas, Kopenhaga
ar Londonas. Planas atsispindi, kaip
miestiečiai juda šiandien ir kokius veiksmus
Vilnius numatęs tam, jog visiems judėti būtų vis
patogiau nepriklausomai nuo pasirinkto keliavimo
būdo. Plane sutalpinta daugybė pavyzdžių,
gerųjų praktikų ir mokslinių įžvalgų, taip pat
– miestiečių apklausų ir nuomonių. Būtent dėl
to ne per drąsu sakyti, jog prie miesto judumo
strategijos įgyvendinimo jau dabar prisidėjo
daugybė vilniečių.
Darnus judumas apima visus judėjimo
mieste įpročius: viešąjį transportą, keliones
automobiliu, ėjimą pėsčiomis, važiavimą dviračiu,
paspirtuku ar riedlente, įvairias dalinimosi
transportu paslaugas bei su šiais įpročiais susijusią
infrastruktūrą – nuo aplinkkelių, eismo
reguliavimo sistemų, iki šaligatvių apšvietimo
ir viešojo transporto maršrutų derinimo.
Judumas mieste nėra tik transportas ar
infrastruktūra. Svarbiausias tikslas yra žmogus
ir jo poreikis judėti sklandžiai ir patogiai. Miestas
siekia subalansuoti kelionių pasirinkimus
– tam, kad apie trečdalį keliavimo būdų sudarytų
kelionės pėsčiomis, viešuoju transportu bei
automobiliu, o dar apie 7,5 proc. – dviračiais.
Įgyvendinus planą sumažės neigiamas transporto
poveikis, pavyzdžiui, tarša, triukšmas, eismo
įvykiai, o pačios kelionės, nepriklausomai nuo
pasirinkimo kurs vis malonesnius potyrius, nes
bus sklandžios, saugios ir patogios.
Kaip darnus judumas plinta Vilniuje?
Pasidalinsime keletu smagesnių pavyzdžių,
kokie pokyčiai pastaruoju metu įvyko Vilniuje.
Vienas tokių – siaurėjančios gatvės, kad vietos
jose būtų ne tik automobiliams, bet ir dviračiams,
pėstiesiems. Tokiu būdu, kai siaurinamos eismo
juostos, lėtėja greitis, eismas tampa saugesnis,
patogu judėti dviračiu, atsiranda vietos želdiniams.
Pastaruoju metu susiaurintos Islandijos,
Naugarduko, I. Šimulionio gatvės, pokyčiai numatyti
ir kitur.
Kitas pavyzdys – tai vis kokybiškesni dviračių
takai ir jų tinklo plėtra mieste. Per pastaruosius
penkerius metus Vilniuje nutiesta ir atnaujinta
virš 50 km dviračių takų – tai akivaizdžiai matoma
mieste, o naujausios apklausos rodo, kad
teigiamus pokyčius pastebi 3 iš 4 dviratininkų.
Jau netrukus susijungs pagrindinių dviračių takų
tinklas, tad kelionė į miestą ar pas draugus taps
gerokai patogesnė ir saugesnė. Ir nors šiandien
dviratis dažniau dar yra laisvalaikio praleidimo
būdas, vis daugiau žmonių jį naudoja kaip transporto
priemonę, mindami susisiekimui nuo vieno
taško iki kito.