32
Šiuo metu Europos Sąjungos institucijos
skatina imtis precedento neturinčių veiksmų,
kad būtų sumažinti klimato atšilimo padariniai.
Ar manote, kad Europos Sąjungos sėkmingai
vykdo Paryžiaus susitarimo įsipareigojimus kitų
kontinentų lygmenyje? Galbūt reikėtų imtis daugiau
/ kitokių veiksmų?
Europos Sąjunga nusprendė tapti pirmuoju
klimatui neutraliu žemynu, tad Europa dar kartą
įrodo, kad yra savotiškas pasaulio „thinktankas“
ir ideologinis lyderis. Europos žaliasis kursas yra
ta idėja, kuri jau dabar sklinda plačiai po pasaulį.
Neabejoju, kad toliau įgyvendindama žaliąjį kursą
Europa savo geru pavyzdžiu, savo sėkmės istorija
paskatins kitus žemynus dar sparčiau eiti tuo keliu.
Antra, vis dar galvojama, kad kova su klimato
kaita yra priešprieša ekonomikos augimui. Europa
pasiryžusi įrodyti, kad žaliasis kursas yra nauja
augimo strategija, kuri ne tik išsaugos šią planetą
ateities kartoms, bet ir padės augti ekonomikai.
Kai tai rodys ne tik analizės, skaičiavimai, bet
ir Europos pavyzdys, žalioji banga nuvilnys po
visą planetą.
Europos Komisija, atsižvelgdama į Paryžiaus
susitarimą, išsikėlė tikslą per 30 metų
(iki 2050 m.) sumažinti teršalų kiekį iki 0. Kaip
manote ar tai reali vizija, ar naivi viltis? O galbūt
šiems tikslams reikia daugiau laiko?
Privalu suprasti, kad laiko nebėra. Klimato
kaita neprasidėjo nei vakar, nei užvakar. Pasaulis
ilgai atidėliojo klimato kaitos problemos sprendimą
ir ilgiau to daryti nebegalima.
Europos žaliasis kursas yra reali vizija, kuri
ir padės pasiekti, kad Europa iki 2050 metų taptų
klimatui neutraliu žemynu. Aš visuomet sakau,
kad idėja vertinama rimtai tuomet, kai šalia jos
atsiranda eilutė, rodanti, kiek finansų planuojama
skirti jai įgyvendinti. Tai neužilgo po to, kai pristatytas
Europos žaliasis kursas, buvo paskelbta ir
apie teisingo perėjimo mechanizmą, kurį iki 2030
metų sudarys 7,5 mlrd. eurų ir kuris padės Europos
Sąjungos šalims narėms įgyvendinti klimato
kaitos tikslus.
Be to, turėkime omenyje, kad šiam ambicingam
tikslui įgyvendinti skirta 30 metų. Pasaulis
prieš 30 metų atrodė visiškai kitaip. Aš tikiu, kad po
30 metų pasaulis irgi atrodys kitaip ir jis bus žalias.
Kokie Jūsų akimis būtų Europos žaliojo
kurso gairių privalumai ir trūkumai?
Kai kalbame apie sveikos planetos, mūsų
gyvenamosios aplinkos išsaugojimą, mes taip pat
kalbame apie žmonių sveikatą. Nuo oro užterštumo
sukeltų ligų kasmet miršta apie 400 tūkst.
žmonių. Ir tai tik Europoje.
Išsaugotos gyvybės ir žmonių sveikata yra
didžiausia pergalė, tačiau yra gausybė kitų galimybių,
kurias suteikia Europos žaliasis kuras: galimybė
Europos verslui būti mažiau priklausomam
nuo iš trečiųjų šalių atvežamų išteklių, mažiau
mokėti už elektrą, gaunamą iš alternatyviosios
energetikos šaltinių, valgyti sveikesnį maistą ir
kita. Vargu ar pavyktų išvardinti visus teigiamus
efektus, kuriuos atneš žaliasis kursas. Trūkumas
vienas – kad tai pasiektume, turėsime keisti savo
įpročius, gyvenimo būdą. Dažnai tai būna psichologiškai
sudėtingas procesas, bet šiuo atveju,
manau, kad vertas rezultato, kurį pasieksime.
Kaip 2050 gyvens šiuo metu auganti karta?
Kas laukia jos?
Manau, kad žaliasis pokytis, apie kurį pastaruoju
metu daug diskutuojama, ir įsivaizdavimas,
kaip atrodys Europa ir greičiausia pasaulis 2050
metais, gali būti šiek tiek trikdantis vien dėl to, kad
mes galvojame apie tai, kaip apie staigų pokytį.
Tai tris dešimtmečius truksiantis procesas, per
kurį užaugs visiškai nauja karta su visiškai kitokiu
pasaulėvaizdžiu. Žaliojo kurso siūlomi sprendimai
mums šiandien yra naujovė, tačiau šioje dvasioje
užaugintai kartai tai bus kasdienybė. Tiek jie,
tiek mes po 30 metų stebėsimės šiandieniniais
mūsų įpročiais taip, kaip šiandien stebimės 2050
metų vizija.
Kokia Jūsų nuomonė apie aplinkosaugos
aktyvistę Gretos Thunberg ir jos pasisakymus
klimato kaitos klausimais?
Greta neabejotinai ryškiausia žaliojo pokyčio
įkvėpėja ir ryškiausia figūra. Tačiau pokyčio
nori milijonai europiečių: nuo jaunimo, kurie turės
gyventi besikeičiančio klimato planetoje, iki senjorų,
kurie viliasi palikti švaresnę planetą ateities
kartoms. Europos Komisija ne tik juos girdi, bet
ir yra kartu su jais savo iniciatyvomis ir darbais.