pages_compressed (1) | Page 32

32 Šiuo metu Europos Sąjungos institucijos skatina imtis precedento neturinčių veiksmų, kad būtų sumažinti klimato atšilimo padariniai. Ar manote, kad Europos Sąjungos sėkmingai vykdo Paryžiaus susitarimo įsipareigojimus kitų kontinentų lygmenyje? Galbūt reikėtų imtis daugiau / kitokių veiksmų? Europos Sąjunga nusprendė tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu, tad Europa dar kartą įrodo, kad yra savotiškas pasaulio „thinktankas“ ir ideologinis lyderis. Europos žaliasis kursas yra ta idėja, kuri jau dabar sklinda plačiai po pasaulį. Neabejoju, kad toliau įgyvendindama žaliąjį kursą Europa savo geru pavyzdžiu, savo sėkmės istorija paskatins kitus žemynus dar sparčiau eiti tuo keliu. Antra, vis dar galvojama, kad kova su klimato kaita yra priešprieša ekonomikos augimui. Europa pasiryžusi įrodyti, kad žaliasis kursas yra nauja augimo strategija, kuri ne tik išsaugos šią planetą ateities kartoms, bet ir padės augti ekonomikai. Kai tai rodys ne tik analizės, skaičiavimai, bet ir Europos pavyzdys, žalioji banga nuvilnys po visą planetą. Europos Komisija, atsižvelgdama į Paryžiaus susitarimą, išsikėlė tikslą per 30 metų (iki 2050 m.) sumažinti teršalų kiekį iki 0. Kaip manote ar tai reali vizija, ar naivi viltis? O galbūt šiems tikslams reikia daugiau laiko? Privalu suprasti, kad laiko nebėra. Klimato kaita neprasidėjo nei vakar, nei užvakar. Pasaulis ilgai atidėliojo klimato kaitos problemos sprendimą ir ilgiau to daryti nebegalima. Europos žaliasis kursas yra reali vizija, kuri ir padės pasiekti, kad Europa iki 2050 metų taptų klimatui neutraliu žemynu. Aš visuomet sakau, kad idėja vertinama rimtai tuomet, kai šalia jos atsiranda eilutė, rodanti, kiek finansų planuojama skirti jai įgyvendinti. Tai neužilgo po to, kai pristatytas Europos žaliasis kursas, buvo paskelbta ir apie teisingo perėjimo mechanizmą, kurį iki 2030 metų sudarys 7,5 mlrd. eurų ir kuris padės Europos Sąjungos šalims narėms įgyvendinti klimato kaitos tikslus. Be to, turėkime omenyje, kad šiam ambicingam tikslui įgyvendinti skirta 30 metų. Pasaulis prieš 30 metų atrodė visiškai kitaip. Aš tikiu, kad po 30 metų pasaulis irgi atrodys kitaip ir jis bus žalias. Kokie Jūsų akimis būtų Europos žaliojo kurso gairių privalumai ir trūkumai? Kai kalbame apie sveikos planetos, mūsų gyvenamosios aplinkos išsaugojimą, mes taip pat kalbame apie žmonių sveikatą. Nuo oro užterštumo sukeltų ligų kasmet miršta apie 400 tūkst. žmonių. Ir tai tik Europoje. Išsaugotos gyvybės ir žmonių sveikata yra didžiausia pergalė, tačiau yra gausybė kitų galimybių, kurias suteikia Europos žaliasis kuras: galimybė Europos verslui būti mažiau priklausomam nuo iš trečiųjų šalių atvežamų išteklių, mažiau mokėti už elektrą, gaunamą iš alternatyviosios energetikos šaltinių, valgyti sveikesnį maistą ir kita. Vargu ar pavyktų išvardinti visus teigiamus efektus, kuriuos atneš žaliasis kursas. Trūkumas vienas – kad tai pasiektume, turėsime keisti savo įpročius, gyvenimo būdą. Dažnai tai būna psichologiškai sudėtingas procesas, bet šiuo atveju, manau, kad vertas rezultato, kurį pasieksime. Kaip 2050 gyvens šiuo metu auganti karta? Kas laukia jos? Manau, kad žaliasis pokytis, apie kurį pastaruoju metu daug diskutuojama, ir įsivaizdavimas, kaip atrodys Europa ir greičiausia pasaulis 2050 metais, gali būti šiek tiek trikdantis vien dėl to, kad mes galvojame apie tai, kaip apie staigų pokytį. Tai tris dešimtmečius truksiantis procesas, per kurį užaugs visiškai nauja karta su visiškai kitokiu pasaulėvaizdžiu. Žaliojo kurso siūlomi sprendimai mums šiandien yra naujovė, tačiau šioje dvasioje užaugintai kartai tai bus kasdienybė. Tiek jie, tiek mes po 30 metų stebėsimės šiandieniniais mūsų įpročiais taip, kaip šiandien stebimės 2050 metų vizija. Kokia Jūsų nuomonė apie aplinkosaugos aktyvistę Gretos Thunberg ir jos pasisakymus klimato kaitos klausimais? Greta neabejotinai ryškiausia žaliojo pokyčio įkvėpėja ir ryškiausia figūra. Tačiau pokyčio nori milijonai europiečių: nuo jaunimo, kurie turės gyventi besikeičiančio klimato planetoje, iki senjorų, kurie viliasi palikti švaresnę planetą ateities kartoms. Europos Komisija ne tik juos girdi, bet ir yra kartu su jais savo iniciatyvomis ir darbais.