pages_compressed (1) | Page 31

Jūs tapote jauniausiu eurokomisaru Europos Komisijoje. Kokia jūsų karjeros sėkmės paslaptis? Ką patartumėte jaunam žmogui, kuris dar tik pradeda savo karjeros kelią? Man atrodo, kad norint pasiekti gerų rezultatų būtina nebijoti dviejų dalykų: atsakomybės ir klaidų. Mūsų visuomenėje dar gajus požiūris, kad žmogus, kuris bandė, bet kuriam nepavyko sukurti verslo, naujo technologinio sprendimo ar pan., yra nevykėlis. Taip nėra. Mes matome daug sėkmės istorijų, tačiau dažniausiai nematome, kiek garažų buvo sudeginta bandant kažką sukurti prieš milijonus „sukrovusį“ išradimą, kiek kartų žinomi verslininkai bankrutavo, kol sukūrė sėkmingus verslus. Kiekvienam turėtų būti leista klysti ir mokytis iš savo klaidų. Jaunajai kartai to ir linkiu – nebijoti klysti ir mokytis. Kaip įsivaizdavote savo karjerą, kai buvote pirmo kurso studentas? Gal jau tada svajojote tapti Europos Sąjungos politiku? Vaikystėje norėjau tapti karininku. Ne vienerius metus buvau Lietuvos šaulių sąjungos narys, planavau stoti į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją. Ir nors po to gyvenimas ir karjera susiklostė kitaip, vertybės ir žinios, kurias įgijau, yra neįkainojamos. Visgi ko tikrai niekada neplanavau, tai tapti politiku. Juolab nesvajojau apie komisaro portfelį. Kai kuriuos dalykus turi planuoti, o kai kurie įvyksta tiesiog kantriai ir sąžiningai dirbant tau patikėtą darbą. Anksčiau buvote LR ūkio ministras. Koks buvo pereinamasis laikotarpis, kuomet tapote eurokomisaru? Kokie darbo skirtumai ir panašumai Lietuvoje ir Europos Komisijoje? Pereinamasis laikotarpis buvo sudėtingas keliais aspektais. Pirma, per gana trumpą laiką reikėjo įsigilinti į naują ir pakankamai plačią sritį: nuo žvejybos kvotų iki oro užterštumo, nuo biologinės įvairovės iki clean tech sprendimų ir mėlynų investicinių fondų. Dalį man paskirto portfelio temų išmaniau pakankamai neblogai, nes jos persidengė su mano kaip ekonomikos ir inovacijų ministro portfeliu, tačiau didesnioji dalis buvo visiška nauja. Antra, kadangi rudenį sulaukėme šeimos pagausėjimo, į Briuselį išvažiavau be šeimos ir tik po gero mėnesio kartu įsikėlėme į naujus namus. Būti toli nuo šeimos yra sudėtinga, tad tai taip pat prisimenu kaip vieną sudėtingesnių pereinamojo etapo detalių. Ką reiškia būtų jauniausiu eurokomisaru? Su kokiais sunkumais susiduriate? Kaip į jus žiūri kolegos? Koks būtent Jūsų darbas būnant Europos Komisijoje? Kas jame įdomiausia ir ko jis išmokė Jus? Jaunas amžius nei tuomet, kai dirbau ministerijoje, nei dabar Europos Komisijoje nėra nei privalumas, nei trūkumas. Tai, kad esi jauniausias ministras ar komisaras, būna įdomu pirmas kelias savaites, o paskui tave priima pagal tai, kokias idėjas tu atsineši, kokius sprendimus pasiūlai ir priimi, ar esi atviras diskusijai. Aš esu lietuvis, aš esu europietis, tad už savo šalį bei Europą esu ir būsiu atsakingas nepriklausomai nuo amžiaus. Pagrindinės man patikėtos atsakomybės apima bioįvairovės strategijos iki 2030 metų parengimą ir įgyvendinimą, žiedinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimą, nulinės taršos ambicijos įgyvendinimą. Man patikėta užtikrinti, kad žvejyba nealintų jūrų ir vandenynų, o žvejų ir pakrančių bendruomenės klestėtų ilgus metus. Šiandien tai yra mano tikslai ir tuo pačiu pamokos. Jungtinės Tautos teigia, kad jei situacija nesikeis, klimato kaita sukels žmonėms pavojų ir aplinka taps mums nesaugi. Kokių veiksmų galėtų imtis kiekvienas iš mūsų, kad padėtų pakeisti dabartinę situaciją? Tiesą sakant, ne kas nors kitas kaip tik kiekvieno iš mūsų veiksmai ir gali padėti išvengti baisiausio scenarijaus ir išsaugoti planetą ateities kartoms. Būdų tam yra įvairių. Pavyzdžiui, didžiąją dalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų Lietuvoje išmeta automobiliai. Jei daugiau važinėtume dviračiais, paspirtukais, viešuoju transportu ar vaikščiotume, oro užterštumas mažėtų. Jei dažniau taisytume elektronikos prietaisus, baldus, drabužius ir toliau juos naudotume, o ne išmestume ne tik sutaupytume pinigų, bet ir taptume mažiau priklausomi nuo gamtinių išteklių, sumažintume poveikį aplinkai. Galų gale plastikinių pakuočių, vienkartinių maišelių, šiaudelių ar stiklinių atsisakymas taip pat duotų nemenką efektą. 31