Jūs tapote jauniausiu eurokomisaru Europos
Komisijoje. Kokia jūsų karjeros sėkmės
paslaptis? Ką patartumėte jaunam žmogui, kuris
dar tik pradeda savo karjeros kelią?
Man atrodo, kad norint pasiekti gerų rezultatų
būtina nebijoti dviejų dalykų: atsakomybės
ir klaidų. Mūsų visuomenėje dar gajus požiūris,
kad žmogus, kuris bandė, bet kuriam nepavyko
sukurti verslo, naujo technologinio sprendimo
ar pan., yra nevykėlis. Taip nėra. Mes matome
daug sėkmės istorijų, tačiau dažniausiai nematome,
kiek garažų buvo sudeginta bandant kažką
sukurti prieš milijonus „sukrovusį“ išradimą, kiek
kartų žinomi verslininkai bankrutavo, kol sukūrė
sėkmingus verslus. Kiekvienam turėtų būti leista
klysti ir mokytis iš savo klaidų. Jaunajai kartai to
ir linkiu – nebijoti klysti ir mokytis.
Kaip įsivaizdavote savo karjerą, kai buvote
pirmo kurso studentas? Gal jau tada svajojote
tapti Europos Sąjungos politiku?
Vaikystėje norėjau tapti karininku. Ne vienerius
metus buvau Lietuvos šaulių sąjungos narys,
planavau stoti į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos
karo akademiją. Ir nors po to gyvenimas ir karjera
susiklostė kitaip, vertybės ir žinios, kurias įgijau,
yra neįkainojamos.
Visgi ko tikrai niekada neplanavau, tai tapti
politiku. Juolab nesvajojau apie komisaro portfelį.
Kai kuriuos dalykus turi planuoti, o kai kurie
įvyksta tiesiog kantriai ir sąžiningai dirbant tau
patikėtą darbą.
Anksčiau buvote LR ūkio ministras. Koks
buvo pereinamasis laikotarpis, kuomet tapote
eurokomisaru? Kokie darbo skirtumai ir panašumai
Lietuvoje ir Europos Komisijoje?
Pereinamasis laikotarpis buvo sudėtingas
keliais aspektais. Pirma, per gana trumpą laiką
reikėjo įsigilinti į naują ir pakankamai plačią sritį:
nuo žvejybos kvotų iki oro užterštumo, nuo
biologinės įvairovės iki clean tech sprendimų
ir mėlynų investicinių fondų. Dalį man paskirto
portfelio temų išmaniau pakankamai neblogai,
nes jos persidengė su mano kaip ekonomikos
ir inovacijų ministro portfeliu, tačiau didesnioji
dalis buvo visiška nauja. Antra, kadangi rudenį
sulaukėme šeimos pagausėjimo, į Briuselį išvažiavau
be šeimos ir tik po gero mėnesio kartu
įsikėlėme į naujus namus. Būti toli nuo šeimos
yra sudėtinga, tad tai taip pat prisimenu kaip
vieną sudėtingesnių pereinamojo etapo detalių.
Ką reiškia būtų jauniausiu eurokomisaru?
Su kokiais sunkumais susiduriate? Kaip į jus
žiūri kolegos? Koks būtent Jūsų darbas būnant
Europos Komisijoje? Kas jame įdomiausia ir ko
jis išmokė Jus?
Jaunas amžius nei tuomet, kai dirbau ministerijoje,
nei dabar Europos Komisijoje nėra nei
privalumas, nei trūkumas. Tai, kad esi jauniausias
ministras ar komisaras, būna įdomu pirmas kelias
savaites, o paskui tave priima pagal tai, kokias
idėjas tu atsineši, kokius sprendimus pasiūlai ir
priimi, ar esi atviras diskusijai.
Aš esu lietuvis, aš esu europietis, tad už savo
šalį bei Europą esu ir būsiu atsakingas nepriklausomai
nuo amžiaus. Pagrindinės man patikėtos
atsakomybės apima bioįvairovės strategijos iki
2030 metų parengimą ir įgyvendinimą, žiedinės
ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimą, nulinės
taršos ambicijos įgyvendinimą. Man patikėta užtikrinti,
kad žvejyba nealintų jūrų ir vandenynų, o
žvejų ir pakrančių bendruomenės klestėtų ilgus
metus. Šiandien tai yra mano tikslai ir tuo pačiu
pamokos.
Jungtinės Tautos teigia, kad jei situacija
nesikeis, klimato kaita sukels žmonėms pavojų
ir aplinka taps mums nesaugi. Kokių veiksmų
galėtų imtis kiekvienas iš mūsų, kad padėtų
pakeisti dabartinę situaciją?
Tiesą sakant, ne kas nors kitas kaip tik kiekvieno
iš mūsų veiksmai ir gali padėti išvengti
baisiausio scenarijaus ir išsaugoti planetą ateities
kartoms. Būdų tam yra įvairių. Pavyzdžiui,
didžiąją dalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų
Lietuvoje išmeta automobiliai. Jei daugiau važinėtume
dviračiais, paspirtukais, viešuoju transportu
ar vaikščiotume, oro užterštumas mažėtų.
Jei dažniau taisytume elektronikos prietaisus,
baldus, drabužius ir toliau juos naudotume, o
ne išmestume ne tik sutaupytume pinigų, bet ir
taptume mažiau priklausomi nuo gamtinių išteklių,
sumažintume poveikį aplinkai. Galų gale plastikinių
pakuočių, vienkartinių maišelių, šiaudelių ar stiklinių
atsisakymas taip pat duotų nemenką efektą.
31