25
Asm. archyvo nuotraukos.
esi žmogiškas ir tiki pasauliu, pasaulis taip pat
tiki Tavimi. Žinoma, negalima nerti stačia galva.
Kiekvieną kartą, kai sustoja mašina, Tu turi minutėlę
nuspręsti, ar sėsti, ar ne, kai kalbiesi apie
maršrutą. Ir labai svarbu yra suprasti, kad visada
turi pasirinkimą nesėsti į pirmą pasitaikiusį automobilį.
Kaip tai žinoti? Nežinau, tiesiog pajauti,
tačiau gali pajausti tik tada, kai esi atviras pats
sau, pasauliui ir žmogui, su kuriuo kalbiesi. Manau,
kad mūsų kūnuose yra užkoduota ganėtinai
stipri savisaugos sistema ir kartais iki sąmoningai
suvokdamas, kodėl nenori turėti reikalų su vienu
ar kitu žmogumi, jau tai žinai.
Taigi, manau, svarbiausia saugumo priemonė
yra sveikas protas ir pasitikėjimas savo instinktais
bei, žinoma, keliauti ne vienam irgi duoda kažkokio
pasitikėjimo, nes dviese paprasčiau sugalvoti
„gelbėjimosi“ planą.
Kokie būtų jūsų pagrindiniai patarimai besiruošiantiems
keliauti autostopu? Kaip nusiteikti
mentaliai? Kokių daiktų nepamiršti pasiimti į
kelionę?
Svarbiausia leisti sau būti. Sulaužyti galvoje
schemą, kuri verčia visada viską žinoti ir
planuoti (mūsų visuomenėje tai labai būdinga ir,
dažnu atveju, sveikintina, tačiau tikrai ne keliaujant
autostopu). Taip pat, manau, svarbu bent
preliminariai nusistatyti tikslą, net jei tas tikslas
yra, pavyzdžiui, visą vasarą tiesiog atsiduoti keliui,
nes tikslas kažkaip įžemina ir įprasmina visą
vyksmą. Kalbant apie materialinę pusę – svarbu
žinoti, kokiose šalyse ir kiek laiko planuoji praleisti,
kokie yra Tavo poreikiai ir ko sieki, nes natūralu,
kad, pavyzdžiui, leidžiant daug laiko sostinėse
išlaidos bus didesnės nei blaškantis gamtoje.
Mūsų biudžetas buvo labai ribotas, todėl
nusistatėme, kad nemokėsime už nakvynes, nesilankysime
mokamuose objektuose ir vengsime
didelių miestų. Tai puikiai sekėsi. Iš tiesų, kuo mažiau
turi išteklių, tuo labiau įsijungia kūrybingumas
ir tuo labiau atsiduodi keliui. Ir, matyt, svarbiausias
dalykas – drabužių prireiks dvigubai mažiau
nei atrodo iš pradžių. Labai svarbu sąmoningai
apmąstyti drabužius ir daiktus, kuriuos įsidedi,
nes viską, ką turi, visada turėsi neštis ant pečių,
todėl kiekvienas gramas svarbus.
O pabaigai norėčiau pasakyti, kad, bičiuliai,
keliaukit. Verta. Jei nedrąsu iš karto leistis į didelius
žygius – keliaukit Lietuvoje. Bet patirti laisvę,
kurią suteikia kelias, yra tikrai būtina.