Gatvės meno žurnalas Gatvės meno galerija

NR . 2 | RUGSĖJIS 2019 Kairėje – Lauryna Kiškytė, Dešinėje – Lina Šlipavičiūtė Kodėl pasirinkote piešti būtent istoriniame Vilniaus žydų kvartale? Lina: Vilnius turi daug istorijų, kurias būtų įdomu pasakoti. Mane domina daugiakultūriškumas, skirtingų tautybių ir tikėjimų žmonių sugyvenimas kartu, sugebėjimas rasti bendrą kalbą, gyventi ir kurti būtį kartu, net jei ir labai daug dalykų žmones skiria. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl susidomėjau būtent šita vieta – čia, istoriniame žydų kvartale Vilniaus senamiestyje, gyvenimas pulsavo visų pajėgumu ir margumu. Žydų bendruomenė Vilniuje iki Antrojo Pasaulinio karo buvo tikrai didelė: tų žmonių gyvenimas, kūryba paliko čia savo pėdsakus ir tie pėdsakai įspausti ne tik sienose bei gatvėse, bet ir visų mūsų sąmonėje. Kadangi Vilniaus žydų gyvavimas Vilniuje (ir ne tik Vilniuje) buvo staigiai nutrauktas, tiesiog nušluotas nuo žemės paviršiaus baisios katastrofos, tai nėra graži ir lengva tema. Ne visi žmonės nori prisiminti tai, kas buvo negerai, kelti klausimus – kai kurie nori tiesiog užmiršti. Tai kelia diskusijas ir mes su šiuo projektu į jas įsijungiame. Manau, kad tik visiškai sąžiningai ir atvirai žiūrėdami į istoriją, mes galime iš jos pasimokyti, nebekartoti tų pačių klaidų. Lauryna: Esame linkę išsirinkti tik gražiausius istorijos momentus, kurie mums labiausiai patinka – herojiškus, didvyriškus. Mano manymu, mes nelinkę kalbėti apie tai, kas mums nepatinka, yra prieštaringa ir kelia klausimų. Tad projektas „Sienos prisimena“ kviečia prisiminti ir drąsiai kalbėti apie žydų gyvenimo istoriją.

Gatvės meno žurnalas Gatvės meno galerija | Page 8