Akivaizdu, kad žiniasklaidoje būtina keisti
įsigalėjusius moterų stereotipus, kurie
vaizduoja moterį kaip silpną ir nuolankią
būtybę kaip priešpriešą vyrams. Šitoks
iškraipytas moters įvaizdis žaloja moterų
savęs supratimą ir apriboja jos vaidmenį
visuomenėje.
Apibendrinant, galiu teigti, kad
moters įvaizdžio suprekinimas yra tapęs
mūsų
kasdienybe,
kurio
įgudome
nepastebėti. Tačiau humoristinės nuotaikos
nejučia subliūkšta, suvokus, kokie glaudūs
yra kasdienės pornografijos, prostitucijos,
prekybos žmonėmis ryšiai. Vizualinę erdvę
užtvindę vaizdiniai moteryje mus įpratino
matyti „natūralų“ sekso objektą, o vyro
asmenyje – teisėtą šios prekės vartotoją.
(Artūras Tereškinas;. 2004m. ; 68;)
Moterų
stereotipizavimo
ir
seksizmo
priežastimi
laikomas
nepakankamas žurnalistų bei žiniasklaidos
vadybininkų išsilavinimas ir moterų
aukštuose žiniasklaidos organizacijose
trūkumas. Nors moterų žurnalisčių skaičius
pastebimai išaugo per pastaruosius metus,
labai nedaug moterų dirba žiniasklaidą
valdančiose įstaigose, todėl jos negali
stipriau veikti žiniasklaidos politikos.
Pastebima,
kad
moteris
vaizduojama kaip visai nereikšminga ir
vyrui
pataikaujanti
būtybė.
Todėl
žiniasklaidos sukurti neigiami įvaizdžiai
gali kelti grėsmę socialiniam vystymuisi.
Iškreipti moteriškumo modeliai gali kelti
grėsmę jaunų merginų vystymuisi, pakenkti
jų darbingumui, karjerai ar mokslams.
Straipsnį rašė Jurgita Pliuškytė
Šeimos planavimo ir seksualinės
sveikatos asociacija skelbia ir gina žmogaus
reprodukcines teises. Teisė į žmogaus
privatų
gyvenimą,
į
savarankišką
sprendimą dėl nėštumo, į šeimo [