KOKIAS GRĖSMES GALI KELTI DI ?
Bent jau šiuo metu , DI paplitimo didžiausia grėsmė yra darbuotojų , dirbančių rutininį arba nekvalifikuotą darbą , keitimas programiniais robotais ir išmaniosiomis ir autonominėmis sistemomis . Taip yra todėl , kad verslas yra suinteresuotas paprastus , lengvai taisyklėmis aprašomus procesus automatizuoti ( pavyzdžiui , integruoti RPA ( Robotic Process Automation )). Yra prognozuojama , kad artimiausioje ateityje gali reikėti ženkliai mažiau kasininkų , duomenų suvedinėtųjų , apskaitininkų , vairuotojų ir t . t . Pokyčiai matomi ir Lietuvoje , t . y . populiarėjančios savitarnos kasos ( kol kas tik maisto parduotuvėse , bet vėliau tai atsiras ir kituose prekybos sektoriuose ), klientų aptarnavimo „ chat botai “, gamybos procesų automatizavimas ir pan .
AR DIRBTINIS INTELEKTAS SUGEBĖTŲ PASIEKTI TOKIĄ STADIJĄ , KURIOJE JIS IMTŲ KENKTI ŽMONĖMS ? KAS TOKIU ATVEJU BŪTŲ UŽ TAI ATSAKINGAS ?
KAIP MANOTE , Į KĄ LABIAUSIAI REIKĖTŲ ATKREIPTI DĖMESĮ VIEŠOJO , PRIVATAUS SEKTORIAUS ĮMONĖMS , KURIOS NAUDOJA DIRBTINĮ INTELEKTĄ ?
Galbūt reikia tik džiaugtis , kad įmonės naudoja DI savo veikloje . Labai skatinčiau kuo daugiau integruoti DI sprendimų ir mūsų šalies įmonėms . Nebijoti ir pasitikėti Lietuvos mokslininkais , nes mes išties turime labai talentingų ir kūrybingų žmonių šioje srityje . Yra aibė uždavinių tiek viešajame , tiek privačiajame sektoriuje , kur DI galėtų būti naudingas , tačiau įmonės nesiryžta , nepasitiki arba galvoja , kad išlaidos bus didesnės nei nauda . Lietuvoje daugelis įmonių teikia paslaugas užsienio įmonėms , kurios šiuo metu sparčiai eina procesų modernizacijos keliu , įtraukiant DI technologijas . Todėl , jeigu mūsų šalies įmonės neis tuo pačiu keliu - jų teikiamų paslaugų poreikis tikrai mažės .
8 – 9
Šiuo metu visi dar gali būti ramūs , tokia stadija nepasiekta . Dirbtinio intelekto progresas dažnai skaidomas į tris generacijas arba eras : ( 1 ) silpnas , ( 2 ) bendrasis ir ( 3 ) super intelektas . Silpnasis arba siaurasis – tai reiškia , kad DI yra taikomas labai konkrečioms užduotims . Pavyzdžiui , atpažinti automobilio numerį , identifikuoti broką , nuplauti automobilį ir t . t . Šiuo atveju , žmogaus intelektas yra daug aukštesnio lygio , nei tokių DI sistemų . Bendrasis DI , manoma , bus tada , kai DI sistemos savo samprotavimu prilygs žmogaus DI . Na , o super DI būtų pranašesnis už žmogų ir jo intelektas – aukštesnis nei žmogaus . Yra pamąstymų , kad paskutinėje arba vidurinėje eroje intelektiniai robotai gali pradėti save saugoti , matyti žmones kaip pasaulio kenkėjus ir pradėti masinį žmonijos naikinimą , tačiau , kas bus ateityje iš tikrųjų niekas nežino . Šiuo metu mes esame pirmajame lygmenyje , t . y . siaurojo DI eroje . Kada bus bendrasis DI – sunku prognozuoti , bet panašu , kad negreitai , todėl nerimauti , kad DI sąmoningai gali kenkti žmonėms , yra tikrai neverta . Tragiškos nelaimės , kaip , tarkime , su pirmaisiais autonominiais automobiliais , yra tik nelaimingi atvejai . Svarbu dar paminėti DI etikos gaires ir patvirtintas rekomendacijas , kurių turėtų laikytis DI kūrėjai siekiant prioretizuoti žmogaus saugumą ir jo teises . Bet kokio DI algoritmo veikimas turi būti aiškus , rezultatai viešinami , taip pat viešinant ir nekorektiško veikimo atvejus . Kas bus atsakingas už pažengusio DI klaidas kelia daug diskusijų , tačiau šiuo momentu DI yra išmanūs įrenginiai , sistemos , prietaisai arba ganėtinai primityvūs robotai . Todėl , kaip ir už įprastų įrenginių gedimus , taip ir už DI prietaisų , atsakomybė kristų pardavėjui ir / arba kūrėjui . Bet reikia suvokti , kad vartotojas visus išmaniuosius įrenginius turi taip pat naudoti pagal pateiktas instrukcijas .
Nuotrauka iš pixabay . com
Autorė Maja Timofejeva
Šaltiniai : Eurobarometro statistika Europos Sąjungos tikslai