Nuotrauka iš asm . archyvo
KIEK VAIKAI NORIAI ĮSITRAUKIA Į TOKIAS VEIKLAS ?
Tai vaikams yra įdomu . Tai būna kažkas naujo , nematyto , dažniausiai įkrentančio vidury mokslo metų . Nes mokytojams tai irgi būna kažkas naujo , jie pasimoko ir kažkada išdrįsta atnešti . Vaikams – fantastika , jie klykia iš džiaugsmo , nori į mokyklą . Būna , kad paskambina tėvai , klausia , kas vyksta su vaiku – grįžta ir pasakoja , ką padarė ir tėvai nesupranta . Pasikeičia motyvacija . Šitas efektas yra nuostabus . Staiga vaikas yra įgalinamas – jis kažką padarė , sukūrė . Tai pastebi tėvai , visai kitokią klasės dinamiką pajaučia mokytojai . Kažkas padaro greičiau , skuba padėti kitiems . Tai pastebėjome , kai darėme refleksiją su mokytojomis , kurios jau kelis mėnesius mokosi . Galvoji , lavini vaiko mąstymą , logiką , skaitmeninį raštingumą , bet šalia to keliauja ir socialiniai įgūdžiai . Vienas iš pasikartojančių yra bendradarbiavimas – vaikai nori padėti vieni kitiems . Tai nevyksta , pavyzdžiui , lietuvių pamokose – pažymėjo ir kažką veikdamas laukia . Taip pat – komandinis darbas , kai jie keliesi sprendžia , konstruoja . Toks komandinis įgūdis yra šių laikų kompetencija . Įmonėse visą laiką yra tas komandiškumas . Sakome , kad technologijos mus atskiria , mes įkrentam į telefoną , socialines medijas – taip apibendrinam technologijas – viena soc . medija ir blogis . Visiškai ne , jei darai užduotis , kur jie su technologija kuria . Vaikų įsitraukimas , reakcija yra didžiausia paskata mokytojams tęsti . Tai yra akivaizdus įrodymas , kad tai veikia , kad vaikams tai patinka . Patikti gali daug kas , bet kartu jie ir tikrai labai daug mokosi . Kartais padeda ir mokytojai . Vyksta ir mokytojo su vaiku bendradarbiavimas . Atsiranda partnerystė . Nuostabu girdėti , kai mokytojai pasijaučia partneriais su vaikais , nes tai keičia klasės hierarchiją . Mokytojo rolė yra tarsi visažinio , kas vis sunkiau šiais pokyčių ir Google laikais , o technologijos tai šiek tiek nuima . Mokytojas vis dar yra vedlys , nes jis moka , pasiruošė , bet tuo pačiu ir
jam tai yra nauja , jis irgi ką tik buvo mokinys . Jis dar gerai prisimena , kaip pats jautėsi ir gali pagalvoti , kaip tai pateikti vaikui . Yra ko jis nežino – vaikas padeda tai išsiaiškinti . Klasės mikroklimatas gali truputį pakisti . Vaikai dažnai nustebina mokytojus . Aišku , jeigu vien tokias užduotis duosi , jiems kažkada atsibos . Bet vaikai , kurie pabando kūrybą su technologijomis , nori per pertrauką sėdėti ir toliau tęsti , pavyzdžiui , gražinti savo veikėją . Mokytojas turi dėti ribas . Tikrai yra buvę ir su „ Kompiuteriukų fondu “ istorijų , kai vaikai terorizuoja mokytojus per atostogas eiti , konstruoti , daryti . Stebima ir tai , kad tie , kurie buvo tylesni , patyrė mokymosi sunkumų labai įsitraukė , nes nebelygino savęs su draugu . Vietoj „ draugas gavo dešimt , aš gavau šešis “ – „ aš sukūriau savo patį nuostabiausią veikėją “. Taip ir turėtų būti – mes turėtume savo darbą vertinti ir lygintis su savimi . Mokytojai ne kartą tai mini . Atsiranda skirtingų gebėjimų vaikų įtrauktis . Pavyzdžiui , programavimo mokymasis padeda mokomuosius dalykus pamatyti kitaip ir juos suprasti . Tada mokytojas gali kalbėti apie kintamuosius su pradinukais . Mane asmeniškai labiausiai džiugina faktorius , kad mes ugdome ir ateičiai reikalingas kompetencijas , ir labai svarbius socialinius patyrimus . Mes gi nežinome , kokiai ateičiai vaikui ruošiam . Kol jie baigs mokyklą , viskas , ko dabar mokome , bus pasikeitę – mokoma to principo nebijoti kažko naujo , išbandyti , prisitaikyti . Per 2020 m . pamatėme , koks reikalingas yra prisitaikymas . Mes nežinome , kiek tokių situacijų turėsime ateityje . Nebėra taip paprasta , kad yra vienas teisingas testo atsakymas . Mes turime spręsti problemas , o ne mintinai išmokti , kur yra teisingas atsakymas . Kartais nežinome , tada turime sukurti . Tokiam mąstymui mes ir ruošiam vaikus . Technologija šiuo atveju yra kaip priemonė . Žiūrint siauriau – tai yra tik ekranas . Bet jeigu galvoji , kaip jį pasitelkti , kaip jis gali palengvinti darbą , gal keisti gyvenimą , tada atsiveria visiškai kitos plotmės . Aš nesakau , kad tai išspręs visas problemas , bet ženkliai prisidės . O vėliau , žinoma , yra labai daug kitų priemonių toliau ugdyti asmenybę .
Autorė Emilija Taletaitė
Nuotrauka iš asm . archyvo
24 – 25