24 – 25 sugrąžinti atgal į priemones , kurios jau nebetinka šiuolaikiniam vaikui , yra labai sunku . Turim ieškoti priemonių , kurios eina su karta . Jeigu karta nori daugiau vizualų , interakcijos ir to wow efekto , manau , dalį poreikių tikrai reikėtų atliepti . Dabar su fondu to siekiame mokydami mokytojus . Šiandien turime itin pasenusią informatikos programą , kuri tik dabar yra atnaujinama . Galima sakyti , mokomasi to paties , ko buvo mokomasi daugiau nei prieš dvylika metų . Iš esmės , „ Kompiuteriukų fondas “ nukreiptas į tai , kad padėtų mokytojams kurti šiuolaikiškas pamokas , mokytis dirbti su technologijomis , jas taikyti pamokose pasitelkiant „ Micro : bit “ kompiuteriuką programavimui .
AR JAUTI SKIRTUMĄ DIRBDAMA SU MOKYTOJAIS IŠ REGIONŲ IR IŠ MIESTŲ ? KIEK MOKYTOJAI YRA PAŽANGŪS PRIIMTI TECHNO- LOGIJAS ?
Tai labai įvairu . Mokytojai yra labai nevienalytė auditorija . „ Kompiuteriukų fonde “ pirma dirbome su IT mokytojais ir palaipsniui įdėjome kitus „ dalykininkus “. Atėjusi iš IT kompanijos įsivaizdavau , kur yra pasaulis , mačiau , kaip greitai jis keičiasi , kas vyksta su technologijomis . Tai , ką padarei dabar , po pusės metų , o gal jau kitą savaitę , atsinaujins ir neveiks . Esi nuolatiniame ieškojime ir prisitaikyme . Man atrodė , kad tai yra natūralu , galvojau , kad taip pat galvoja ir IT mokytojai . Negaliu pasakyti , kad jie taip pat galvoja . Per Lietuvą tuo metu vežėm labai daug kompiuteriukų mokytojams , tikrai teko pabendrauti ir tiesiogiai . Supratau , kad jie visi yra labai skirtingi . Yra tam tikros kategorijos mokytojų . Vieni klauso bendrosios programos , kuri , kaip minėjau , nesikeičia 12 metų . Jie turi vieną nusistatymą ir bet kokia naujovė jiems skamba kaip papildomas darbas , kurio daryti jie nenori . Bet tikrai yra mokytojų , kurie tos vidinės ugnelės turi , jiems yra įdomu pabandyti . Kuo skiriasi rajonas ar miestas ? Yra visokių ir ten , ir ten . Man patiko pasakymas , kad Vilniuje yra ir geriausios , ir blogiausios mokyklos – visos Lietuvos atspindys . Kokiame Kupiškyje , kur socialinė erdvė yra sunki , kur įvyksta daugiausiai savižudybių , kur yra labai daug socialiai remtinų šeimų – ten mokytojo rolė yra šviesulys , pastangų dėjėjas , kad tik tie vaikai išplauktų . Mes kalbame apie keliasdešimt tūkstančių žmonių , tai pagal jų gyvenamąją vietovę niekaip negali pasakyti , kokie jie yra . Taip , kaimo ar miestelio mokyklai yra mažiau galimybių , todėl , kad ten mokykla yra mažesnė , ji turi mažiau finansų , mažesnę įrangos bazę . Pradinukų mokytojai yra vieningesnė auditorija nei „ dalykininkai “. Yra mokytoja , kuri dirba kaime su jungtine pirmos – ketvirtos klase , ji puikiai randa būdų ir taiko juos čia ir dabar ; yra mokytoja , kuri dirba Vilniuje ir užtrunka ilgiau , kol keičia įprotį naudoti technologinę kūrybą pamokų metu . Supratau , kad mokytojų tikrai yra ir fantastiškų , nuostabių , kurie , nors turi didelį krūvį , tikrai nori , daro , mokosi ir yra mokytojų , kurie lygiai to paties nedaro .
KAIP MANAI , KAS TURĖTŲ PASIKEISTI , KAD TOKIO PASISKIRS- TYMO NELIKTŲ ?
Čia yra toks didelis klausimas . Man atrodo , galima daryti po truputį . Kai sudarai galimybes visos mokyklos pradinių klasių mokytojams turėti tą patį lygį , iš karto pakeli kartelę . Tą darom su „ Teachers Lead Tech “. Aš daugiausiai kalbu apie skaitmeninį švietimą , su kitu nesu susidūrusi . Dedam visas pastangas , kad mokytojai gautų geriausią medžiagą – aktualią , naują , pritaikytą jiems , kad mokyti būtų patogu . Įsitikinau , kad tie pokyčiai nevyksta greitai ir mokymasis yra tęstinis dalykas . Turi būti ir praktika , tada įgaunama drąsa taikyti su vaikais . Kad visi mokytojai dėstytų vienodai yra nelabai įmanomas dalykas – visi žmonės skirtingi . Bet tikrai galima padaryti , kad visi skaitmeninį švietimą patirtų geresnį arba pamatytų to naudą . Su „ Teachers Lead Tech “ tą ir darome . Tai nėra tik apie Vilniaus mokytojus , tik apie tuos , kurie jau moka . Mes kalbame apie mokytojus , kurie pradeda nuo nulio . Tikrai galima judėti ir taip tą pokytį kurti . Tą patį darome ir su „ Kompiuteriukų fondu “. Mano mintis – jeigu nori kažkokio pokyčio , tada ir nešk tą pokytį . Galim labai daug šnekėti . Švietimo temomis yra labai daug kalbama , visi turi labai daug sprendimų ir ne sprendimų , galiausiai , rietenų . Ta politika , sprendimai po truputį vyksta , bet vis tiek šiek tiek atsilieka . Tokios iniciatyvos ir programos stipriai pajudina . Su kompiuteriukais tikslas yra parodyti mokytojams , kad mes jais pasitikim ir jie gali . „ Teachers Lead Tech “ irgi – kad jie išdrįstų . Taip tu padedi įveikti tas žmogiškas baimes ir atvedi juos į aukštesnį patyrimą skaitmeninio raštingumo kontekste . Tada , tikimės , bus kaip sniego gniūžtė : tie mokytojai , kurie nieko nedaro , kažkuriuo metu nebegalės nieko padaryti , nes visi aplinkui judės . Skaitmeninį raštingumą jie gali suprasti ne tik kaip vieno ar kito rašto sukūrimą , bet plačiau . Pasaulis yra apie dirbtinį intelektą , 3D modeliavimą , programavimą , tai šito ir reikia – mokyti mokytojus , kad jie nebūtų užribyje . Mokytojai yra kita karta , jie negimė su technologijomis rankoje . Turi būti priimami sprendimai , kad iš karto suteiktum įgūdžių , žinių pakėlimą suprantant , kad tai yra besitęsiantis , metų – kelių metų procesas . Manau , vėliau ateis labai geri rezultatai . Patirtis parodė , kad geras mokytojas gali labai daug perteikti vaikams , įkvėpti , parodyti , todėl tiek daug kalbu apie mokytojus . Pradinių klasių mokytojai visus keturis metus gali auginti vaiką . Vėliau pasiimti kitus ir vėl auginti . Tai yra tvariau nei vien tik į vaikus nukreipta trumpalaikė programa . Jeigu ilgą laiką investuosime į mokytojus , jie duos grąžą , nes visą tai atiduos vaikams . Man atrodo , yra labai daug baimės – nepažįsti ir yra baisu , bet kai randi prieigą , tada gali įvykti tikrai žymūs pokyčiai .