20 – 21
LIETUVA ILGĄ LAIKĄ GALĖJO GIRTIS TURINTI GREIČIAUSIĄ IN- TERNETĄ PASAULYJE . NORS ŠIS TITULAS IR BUVO PRARASTAS , Į DURIS JAU BELDŽIASI 5G RYŠYS , LEISIANTIS BŪTI TARP PA- ŽANGIAUSIŲ PASAULIO VALSTYBIŲ . KOKIU GREIČIU KETINAMA ĮDIEGTI ŠIĄ TECHNOLOGIJĄ LIETUVOJE ? AR SKLEIDŽIAMA PRO- PAGANDA NESTABDO NE TIK NAUJŲJŲ TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO PROCESO , BET IR VISUOMENĖS PROGRESO ?
Ambicijų 5G ryšio plėtroje nemažiname . Vienas iš ES tikslų – iki 2025 m . užtikrinti bent 100 Mbps spartos plačiajuostį ryšį ( su galimybe padidinti iki gigabitinės ) visiems namų ūkiams ; 5G ryšys Lietuvoje turi būti pradėtas diegti 2021 m . ir plėtojamas visoje valstybės teritorijoje , pradedant didžiausiais miestais ir strateginiais valstybės objektais , o iki 2025 m . itin sparčiu judriuoju ryšiu numatoma padengti svarbiausius sausumos transporto koridorius ir miestų teritorijas . Nors jau padarėme stiprią pažangą , išlieka nemažai iššūkių . 5G ryšio plėtrą Lietuvoje komplikuoja neišspręsti radijo dažnių tarptautinio koordinavimo klausimai su trečiosiomis šalimis , taip pat laikui imlus galimų grėsmių ir reikalingų įgyvendinti priemonių , siekiant užtikrinti būsimų 5G ryšio tinklų kibernetinį saugumą , procesas . Todėl šalinsime priežastis , stabdančias valstybės skaitmeninės transformacijos procesus , ir sieksime , kad kuo didesnė verslo ir visuomenės dalis tiesiogiai pajustų skaitmeninimo naudą , o Lietuva pagal DESI indeksą jau 2030 m . būtų 7 vietoje .
KALBANT APIE INTERNETĄ , VIS DAUGIAU LIETUVIŲ JAU TURI PRIEIGĄ PRIE INTERNETO RYŠIO , TAČIAU VIS DAR ATSILIEKAME NUO EUROPOS LYDERIŲ ŠIUO KLAUSIMU . KOKIOS PROBLEMOS KYLA TIEMS , KURIE NETURI INTERNETO PRIEIGOS IR TAM REI- KALINGŲ TECHNOLOGIJŲ ? AR PRIEIGA PRIE INTERNETO RYŠIO TURĖTŲ RŪPINTIS KIEKVIENAS ASMUO INDIVIDUALIAI , O GAL TAI VALSTYBĖS PAREIGA ?
Problema yra susijusi su turimų valstybės skaitmeninimo galimybių potencialo neišnaudojimu . Nutolusiose šalies teritorijose yra „ baltųjų sričių “, kuriose nėra elektroninių ryšių arba ši infrastruktūra neatitinka jai keliamų kokybės reikalavimų , todėl turime plėsti plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą , sutelkdami investicijas į labai didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio aprėptį ir skverbtį . Ypač orientuoti plėtrą į skaitmeninei veiklai imlias įmones ir įstaigas , pritaikytą tolygiai 5G ryšio tinklų plėtrai bei įgyvendinti technologinį virsmą radijo programų retransliavimo srityje .
Nuotrauka Ievos Juros
SILPNIAUSIA LIETUVOS SKAITMENIZACIJOS VIETA – SKAITME- NINĖS VISUOMENĖS ĮGŪDŽIAI . KOKIAS ĮŽVELGIATE KYLANČIAS PROBLEMAS ŠIOJE SRITYJE ? TAM , KAD ŠIE RODIKLIAI BŪTŲ KELIAMI , YRA RENGIAMA VIS DAUGIAU INFORMACINIO RAŠ- TINGUMO MOKYMŲ , KURIASI TOKIOS INICIATYVOS KAIP „ PRI- SIJUNGUSI LIETUVA “. KOKIUS SPRENDIMO BŪDUS MATOTE JŪS ?
Reikėtų atkreipti dėmesį , kad pandemija šalia visiems suprantamų grėsmių ir neigiamo poveikio bendrai žmonių ir ekonomikos gerovei , stipriai paskatino skaitmenizaciją . Į virtualią erdvę persikėlė ir mokyklos , ir įmonės , ir netgi Seimas posėdžius pradėjo rengti nuotoliniu būdu . Iš jau žinomų rodiklių galima teigti , kad sąlygos greitam persiorientavimui Lietuvoje buvo tinkamos . Tuo pačiu ir viešasis sektorius neturėjo esminių veiklos sutrikimų aptarnaujant gyventojus ir verslą elektroniniais kanalais , o gyventojai dažniau naudojosi elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis . Patirtis , įgyta per „ priverstinį “ naudojimąsi skaitmeniniais produktais , niekur nedings .
AR LIETUVOS JAUNIEJI MOKSLININKAI IR TYRĖJAI TURI PAKAN- KAMAI GALIMYBIŲ VEIKTI LIETUVOJE ? KAIP JAUNI ŽMONĖS YRA SKATINAMI UŽSIIMTI MOKSLINE , TIRIAMĄJA VEIKLA , ĮVAIRIAU- SIŲ TECHNOLOGIJŲ KŪRIMU ?
Lietuva tikrai nėra izoliuota nuo pasaulio valstybė . Tai liečia ir mokslą . Akademinė visuomenė turi galimybes ir aktyviai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose ir veiklose . Lietuvoje planuojama kurti kelis technologinius ir kompetencijų centrus , kurie turėtų tapti traukos centrais ne tik mūsų jauniesiems talentams , bet ir užsienio šalių gabiausiems specialistams . Tokių centrų tinklas turi būti išplėtotas visoje Europos Sąjungoje . Jų ištekliai , sujungti į vieną ekosistemą , sudarys beveik neribotas galimybes vykdyti ir plėtoti tiek mokslinę , tiek eksperimentinę veiklas . Tikimės tokiu būdu sudaryti palankias sąlygas tiek inovacijų plėtrai , tiek skatinti jaunus žmones patenkinti savo ambicijas ir tikslus .
KĄ PASIŪLYTUMĖTE EILINIAM LIETUVOS JAUNUOLIUI , NORIN- ČIAM PRISIDĖTI PRIE SKAITMENIZUOTOS LIETUVOS KŪRIMO ?
Pirmiausia nebijoti iššūkių , būti aktyviam , kurti , domėtis . Lietuvoje , kaip ir kitose valstybėse , pastebima tendencija jaunimo tarpe rinktis labiau humanitarinius mokslus negu tiksliuosius . Šita kryptimi dar reikia rimtai padirbėti ir ieškoti priežasčių bei būdų , kaip labiau sudominti jaunimą STEM studijomis . Tai atvertų galimybę jiems prisidėti prie aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimo ir užimti geriau apmokamas darbo vietas .