92 | 93
A P L I N KA I R K LIM ATAS
TEMA
BŪTINA ĮVAIROVĖ
Vokietijoje vyrauja didelė biologinė įvairovė. Vokietijoje gyvena apie 48 000 rūšių gyvūnų ir auga maždaug 24 000 rūšių augalų,
samanų, grybų, kerpių ir dumblių. Gamtos
apsauga Vokietijoje yra oficialus valstybės
tikslas, nuo 1994 m. jis reglamentuotas ir
Pagrindiniame įstatyme. Vokietijoje yra
tūkstančiai gamtos draustinių, 16 skirtingo pobūdžio nacionalinių parkų bei 15
UNESCO biosferos rezervatų, kurie driekiasi nuo Šiaurės jūros iki Alpių.
Be to, Vokietija yra valstybė, pasirašiusi
svarbiausias tarptautines sutartis gamtos
apsaugos srityje ir dalyvauja beveik 30 tarpvalstybinių sutarčių ir programų, siekian-
INFORMACIJA
Pastaraisiais metais Vokietijoje daugėja
laukinių gyvūnų. Vilkų rytinėse ir šiaurinėse žemėse jau klajoja daugiau nei
30 pulkų (apytiksliai vertinant, iš viso yra
apie 300 vilkų). Vis dažniau pastebimos
ir laukinės katės bei lūšys. Jūrinių erelių
perinčių porų skaičius niekada nebuvo
pasiekęs tokių beprecedenčių aukštumų
kaip dabar; bebrų jau vėl tiek daug, kad
juos galima pamatyti beveik visur. Kartais net galima pastebėti elnių ar rudųjų
meškų, kurios į Vokietiją ateina iš kaimyninių šalių Rytuose.
→ wwf.de
čių bendro tikslo – gamtos apsaugos. Jungti nių Tautų Biologinės įvairovės konvencija 196 valstybių ir vyriausybių vadovai įsipareigojo sumažinti šiandieninę biologinės įvairovės rūšių išnykimo procentą. Tačiau iki šiol didelių pokyčių pasiekti nepavyko. 2010 m. Japonijos mieste Nagojoje
vykusios JT Biologinės įvairovės konvencijos sutarties valstybių konferencijos metu
buvo priimti tarptautiniai teisiniai rėmai
dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir teisingo naudos, gaunamos juos
naudojant, pasidalijimo. Nagojos protokolas įsigaliojo 2014 m.
Vokietijoje apie 40 proc. stuburinių gyvūnų rūšių ir 20 proc. augalų rūšių gresia išnykimas. Dėl šios priežasties reikia dėti
daugiau pastangų saugant gamtą ir rūšis
sausumoje ir vandenyse, taip pat Šiaurės ir
Baltijos jūrose. Pagrindinis tikslas yra, kad
statant gyvenvietes ir gatves būtų sugriauta kuo mažiau gyvenamųjų erdvių, sumažinti kenksmingųjų medžiagų poveikį ir
trąšų kiekį intensyvėjančiame žemės ir
miškų ūkyje. Plotai gyvenviečių ir naujų
kelių statybai per dieną turėtų sumažėti
nuo 70 iki 30 hektarų. Siekiama, kad 2
proc. Vokietijos teritorijos liktų „dykyne“,
o 5 proc. miškų liktų natūraliais. Daug
buvusių karinių teritorijų, kurių bendras
plotas užima 31 000 hektarų, 2015 m. tapo
saugomais gamtos objektais, įskaitant pelkes ir pievų kraštovaizdžius.