84 | 85
A P L I N KA I R K LIM ATAS
TEMA
KARTŲ PROJEKTAS - KITOKIA ENERGIJA
Energetikos sistemos pertvarka yra svarbiausia ekonomikos ir aplinkos apsaugos
politikos užduotis Vokietijoje. Energetikos
politikos pertvarka vadinamas Vokietijos
aprūpinimo energija būdas – nuo naftos,
anglies, dujų ir branduolinės energijos pereiti prie atsinaujinančios energijos. Vėliausiai 2050 m. mažiausiai 80 proc. pagaminamos elektros energijos ir 60 proc. visos
energijos Vokietijoje būtų išgaunama iš
atsinaujinančios energijos šaltinių. Kitas
žingsnis būtų iki 2022 m. palaipsniui uždaryti visas branduolines jėgaines, o iki 2025
m. 40 - 45 proc. elektros energijos turi būti
pagaminama iš atsinaujinančios energijos.
Nuo 2015 m. vidurio veikia tik aštuonios
branduolinės jėgainės, kurios pagamina
SĄRAŠAS
∙ Didžiausias sausumos vėjo jėgainių parkas: Roisenkiogėje (Šlėžvigas-Holšteinas)
∙ Didžiausias jūroje esančių vėjo jėgainių
parkas: alpha ventus Šiaurės jūroje
∙ Galingiausias vėjo generatorius:
„Enercon“ E126/7570 kW
∙ Didžiausias saulės energijos parkas:
Moiro/Šipkau
∙ Didžiausia elektros energijos birža:
EEX Leipcige
maždaug 15 proc. elektros energijos. Taigi,
Federalinė vyriausybė toliau tęsia tvarią
energetikos sistemos pertvarką, kuri prasidėjo 2000 m. su pirmuoju sprendimu palaipsniui atsisakyti branduolinės energijos
ir remti atsinaujinančių energijos šaltinių
įstatymą. Atsinaujinančios energijos propagavimas prasidėjo jau dešimtajame dešimtmetyje; 2000 m. tai įvirtino Vokietijos
atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (EEG).
Ilgam laikotarpiui suplanuotas
branduolinės energijos atsisakymas
2000 m. tuometinė Vokietijos vyriausybė
taip pat susitarė su Vokietijos energetikos
įmonėmis atsisakyti branduolinės energijos iki 2022 m. Vokietijos vyriausybės
2011 m. sprendimai dėl energetikos sistemos pertvarkos tęsia energijos tiekimo
pertvarkos tvarių energijos šaltinių link
tradiciją. 2011 m. po avarijos Fukušimos
atominėje elektrinėje Japonijoje Vokietijos
Bundestage atstovaujančių partijų priimtas
sprendimas, kuriam pritarė didžioji dauguma šalies gyventojų, paspartinti energetikos sistemos pertvarką, vertinamas kaip
„būtinas žingsnis kelyje į pramoninę visuomenę, kuri yra įsipareigojusi tvarumo koncepcijai ir kūrimo išsaugojimui“.
Tačiau ne tik aplinka ir klimatas turėtų
turėti naudos iš energetikos sistemos –