68 | 69
E KO N O MI KA IR INOVACIJ OS
gijų strategija. 2013 m. Vokietija mokslinių
tyrimų ir technologijų plėtrai iš viso išleido
beveik 80 mlrd. eurų, tai yra 2,84 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP). Tarp panašių
EBPO šalių Vokietija čia užima penktą vietą
– aplenkdama JAV ir toli už savęs palikusi
Prancūziją ir Didžiąją Britaniją. Tarp didžiųjų konkuruojančių šalių tik Pietų Korėjos ir Japonijos indėlis į mokslinius tyrimus
ir technologijų plėtrą yra didesnis. Vokietija
laikoma taip pat ir išradimų čempione. 2014
m. Vokietijos įmonės Europos patentų tarnybai Miunchene pateikė apie 32 000 patentinės apsaugos prašymų. Vokietijos patentų
ir prekių ženklų tarnyboje (DPMA) tais pačiais metais buvo įregistruota 65 958 išradimai – tai naujas rekordas. Aktyviausias automobilių įrangos tiekėjas Bosch, pateikęs
4000 paraiškų ir taip pat automobilių įrangos tiekimo sektoriuje Schaeffler grupė
(2518). 2014 m. galiojo 116 702 vokiški patentai. Taip pat dar 458 042 Vokietijai išduotos pramoninės nuosavybės teisės, dėl kurių paraiškos buvo pateiktos Europos patentų tarnybai.
Vokietijos pramonė sunkiai įsivaizduojama be nuolat augančio paslaugų sektoriaus. Apie 80 proc. visų įmonių dirba šiame sektoriuje, jos pasiekia beveik 70 proc.
bendrojo vidaus produkto ir sukuria
tris ketvirtadalius visų darbo vietų. Iš
maždaug 30 milijonų darbuotojų 12 milijonų dirba viešųjų ir kitų privačių paslaugų
teikėjų sektoriuje, beveik 10 milijonų prekyboje, viešbučių ir restoranų bei transporto sektoriuje, o daugiau nei 5 milijonai
– verslo paslaugų srityje.
Mažos ir vidutinės įmonės – ekonomikos
pagrindas
Nepaisant pasaulinio lygio žaidėjų ir didžiausių ekonomikos pavyzdžių Vokietijos
ekonomikos pagrindą formuoja apie 3,6
mln. mažų ir vidutinių įmonių, nepriklausomų verslininkų ir laisvų profesijų atstovų. Apie 99,6 proc. įmonių Vokietijoje yra
mažos arba vidutinės. Tai įmonės, kurių
metinė apyvarta nesiekia 50 mln. eurų ir
jose dirba iki 500 darbuotojų. Mažų ir vi-
RODYKLĖS
1955 m.
Milijoninis VW „vabalas“ rugpjūčio 5 d. nurieda nuo konvejerio
Volfsburge. Šis automobilis
tampa taip vadinamo ekonominio
stebuklo simboliu ir absoliučiai
geriausiai parduodamu modeliu.
1969 m.
Tulūzoje (Prancūzija) kaip bendras
Vokietijos ir Prancūzijos projektas
įkurtas „Airbus“ konsorciumas.
Šiandien „Airbus SAS“ yra antras
pagal dydį orlaivių gamintojas.
1989 m.
Su I pašto reforma prasideda
milžiniškos įstaigos – Vokietijos
federalinio pašto – privatizavimas.
Privatizacija yra viena iš didžiausių reformų Vokietijos
ekonomikos istorijoje.