56 | 57
U Ž S I E N IO POLITIK A
TEMA
TVARUS VYSTYMAS
Vokietijos vystymosi politika - pasaulinės
struktūrinės ir taikos politikos dalis - siekia pagerinti gyvenimo sąlygas šalyse partnerėse. Vokietijos vystymosi politikos tikslas yra įveikti badą ir skurdą visame
pasaulyje ir stiprinti demokratiją ir teisinę
valstybę. Gaires ir koncepcijas rengia Federalinė ekonominio bendradarbiavimo ir
vystymosi ministerija (BMZ). Politiniu ir
finansiniu aspektu akcentuojamas yra
dvišalis bendradarbiavimas su šalimis
partnerėmis. Vykdydama valstybinį vystomąjį bendradarbiavimą Vokietija bendradarbiauja su 50 šalių partnerių bendrai
suderintose šalių programose, kurios gali
apimti visas valstybines vystomojo bendradarbiavimo priemones. Prioritetinis
regionas yra Afrika, tačiau intensyviai
bendradarbiaujama ir su Azijos, Pietryčių
Europos ir Lotynų Amerikos šalimis.
Vokietija padidino vystomojo bendradarbiavimo finansavimą iki 2019 m. 8,3 mlrd.
eurų. Taigi, 2016 m. vystomajam bendradarbiavimui atiteks apie 0,4 proc. bendrojo vidaus produkto. Žvelgiant tarptautiniu mastu, Vokietija su 16,25 mlrd. JAV
dolerių yra viena iš trijų šalių, po JAV ir
Didžiosios Britanijos, skirianti daugiausiai valstybinių lėšų vystomajam bendradarbiavimui. Projektais šalyse paprastai
rūpinasi ir vykdo Vokietijos tarptautinio
bendradarbiavimo agentūra (GIZ) ir „KfW
Bankengruppe“.
Lemiama pasauliniam vystymuisi artimiausiais metais turėtų tapti „2030 m.
darbotvarkė“, kuri buvo priimta 70-osios
Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos
2015 m. rugsėjo pabaigoje metu. „2030 m.
darbotvarkė“ pakeičia taip vadinamus
Jungtinių Tautų Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT), kurie buvo apibrėžti
besivystančiose ir augančios ekonomikos
šalyse 2000-2015 m. laikotarpiui, juos tęs
ir turėtų gerokai viršyti.
„2030 m. dienotvarkė“ tvariam
vystymuisi
Siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų, tikrai iki 2015 m. pavyko perpus sumažinti skurdą pasaulyje ir pagerinti prieigą prie geriamojo vandens ir galimybes
mokytis. Tačiau: Beveik 1,3 mlrd. žmonių
gyvena už mažiau nei 1,25 JAV dolerių
per dieną. Kitas problemas, pavyzdžiui
nesaikingas išteklių naudojimas, intensyvėjanti klimato kaita ir aplinkos būklės
blogėjimas, didelis nedarbas ir socialinė
nelygybė taip pat būtina nedelsiant
spręsti. Nauji 2015 m. rugsėjį numatyti
tikslai turėtų duoti impulsą globaliems
pokyčiams didesnio tvarumo link – ekonominiais, ekologiniais bei socialiniais
aspektais ir atsižvelgiant į esamus ryšius.
Tai turėtų būti „universali“ dienotvarkė,
tai reiškia jis galios visoms šalims ir per
ateinančius 15 metų spręs ne tik vysto-