138 | 139
KU LT Ū RA I R ŽINIAS K LAIDA
TEMA
NOVATORIŠKA KŪRYBOS PRAMONĖ
Kultūros ir kūrybos pramonė priklauso
inovatyviausioms pramonės šakoms. Vokietijoje jos indėlis į šalies bendrąjį ūkį
(Bendroji pridėtinė vertė) nuolat auga ir
šiandien ji yra lygiavertė tokioms didelėms pramonės sritims kaip mašinų
gamyba. Kūrybos pramonės srities, kurioje dirba apie 249 000 įmonių ir 1,5 mln.
žmonių, apyvarta 2013 m. sudarė 145
mlrd. eurų.
Kultūros ir kūrybos ekonominę veiklą
vienijantis branduolys yra meninio, literatūrinio, kultūrinio, muzikinio, architektūrinio ar kūrybinio turinio, kūrinio,
produkto, gaminio ar paslaugos kūrybinis
aktas. Šioje srityje dirba, visų pirma,
laisvųjų profesijų atstovai bei mažos ir
labai mažos įmonės (97 proc.). Jie daugiausia siekia pelno – taigi, jie neteikia
pirmenybės darbui viešajame sektoriuje
(muziejai, teatrai, orkestrai) arba pilietinės
Potencialą turinti sritis
Kultūros ir kūrybos pramonė jungia tradicinius ekonomikos sektorius, naujas
technologijas ir šiuolaikines informavimo
bei bendravimo formas. Vokietijoje ji
apima 12 sričių: muzikos pramonę, knygų
rinką, meno rinką, kino pramonę, radiją,
vaizduojamąjį meną, architektūrą, dizainą,
žiniasklaidos rinką, reklamos rinką,
programinę įrangą ir žaidimus, kita.
Pastovus augimas: Kultūros ir kūrybos pramonės įmonės
202 049
2004
219 376
2006
248 721
232 770 244 290
2008
2011
2013
Šaltiniai: ūkio ir energetikos ministerija/
statistikos tarnyba, knygų prekybos birža
DIAGRAMA
visuomenės organizacijoje (meno draugijos, fondai). Dėl nuolatinio naujai steigiamų įmonių rėmimo daugelyje miestų
įsikūrė daug paslaugų teikėjų dizaino,
programinės įrangos bei žaidimų srityje.
Ypač programinės įrangos ir žaidimų pramonė įvairių sektorių, kaip antai filmas,
vaizdo įrašas bei animacija, tinklo sujungimo dėka turi didžiulį šios srities potencialą
ir 2013 m. pasiekė 31 mlrd. eurų apyvartą.
Pirmauja Berlyno-Brandenburgo regionas
su daugiau nei 200 įmonių. Jokia kita vietovė neturi tankesnės žaidimų infrastruktūros, įskaitant ir aukštąsias mokyklas. Tačiau taip pat ir Frankfurtas prie
Maino, Hamburgas, Leipcigas, Kelnas ir
Miunchenas turi ryškius kūrybinius
klasterius. Glaudžiai susieta konsultavimo, tinklų ir rėmimo pasiūla sukuria čia
tobulą aplinką, prie to prisideda ir aukštos kokybės informacinių technologijų
infrastruktūra.