132 | 133
V I S U O ME N Ė
TEMA
RELIGIJOS LAISVĖ
Auganti įvairovė ir sekuliarizacija būdinga dabartiniam Vokietijos religijų peizažui. 58,8 proc. Vokietijos gyventojų išpažįsta vieną iš didžiųjų krikščioniškųjų religijų, suburtų 27 katalikiškose parapijose
ir Vokietijos Vyskupų Konferencijos bei
evangelikų bažnyčiose ir Vokietijos Evangelikų Bažnyčios kaip vadovaujančios organizacijos. Katalikų Bažnyčia Vokietijoje, vienijanti beveik 24 mln. narių 12 000
bendruomenių, priklauso Pasaulinei Bažnyčiai, kurios vyresnysis yra popiežius –
Romos Katalikų Bažnyčios vadovas. Vokietijos Evangelikų Bažnyčia (EKD) yra
20 savarankiškų liuteronų, reformatų bei
unitų tikėjimo evangelikų krašto bažnyčių bendruomenė. Vienijanti 23 mln. na-
SĄRAŠAS
∙ Daugiausiai narių turinti katalikų
vyskupija: Kelno arkivyskupija, jungianti 2 035 000 katalikų
∙ Daugiausiai narių turinti protestantų
bažnyčia: Hanoverio, vienijanti
2 763 633 protestantų
∙ Didelės mečetės: “Yavuz-Sultan-Selim”
mečetė Manheime; “Şehitlik” mečetė
Berlyne, “Fatih” mečetė Brėmene
∙ Didžiausia žydų bendruomenė: Berlyno
žydų bendruomenė (10 009 nariai)
rių ji apima didžiąją dalį evangelikų
krikščionių. 34 proc. gyventojų neišpažįsta jokio tikėjimo.
Dėl narių senėjimo ir didelio skaičiaus paliekančiųjų bažnyčias mažėja tikinčiųjų
krikščioniškose bažnyčiose. Vien tik 2014
m. Katalikų bažnyčią paliko 218 000 žmonių. Rytų Vokietijoje atotrūkis nuo bažnyčios yra ypač ryškus.
Dėl imigracijos padidėjo islamo reikšmė
religiniame gyvenime. Vokietijoje gyvena
apie 4 mln. musulmonų, atstovaujančių
beveik 50 tautų. Didesnės musulmonų
bendruomenės susikūrė daugelyje miestų.
Vokietijos Islamo Konferencija (nuo 2006
m.) sukūrė galimybes struktūriniam dialogui tarp Vokietijos valstybės ir musulmonų.
Žydų bendruomenė, kuri Holokausto buvo
visiškai sunaikinta, pasibaigus konfliktui
tarp Vakarų ir Rytų pasipildė imigrantais
iš buvusios SSSR valstybių. Šiandien Vokietijoje vėl gyvena apie 200 000 žydų.
100 500 jų yra susibūrę į 107 žydų bendruomenes, kurių spektras yra labai platus ir
juos atstovauja 1950 m. įkurta Vokietijos
Centrinė žydų taryba.
Valstybinės bažnyčios Vokietijoje nėra.
Santykių tarp valstybės ir bažnyčios pagrindu yra Pagrindiniame įstatyme ga-