128 | 129
V I S U O ME N Ė
TEMA
STIPRI SOCIALINĖS GEROVĖS VALSTYBĖ
Vokietija turi plačiausią socialinę sistemą.
Kaip ir kitose išsivysčiusiose demokratinėse valstybėse socialinės išlaidos sudaro
didžiausią valstybės išlaidų dalį. 2014 m.
viešosios socialinės išlaidos sudarė 849
mlrd. eurų, kas yra 29 proc. bendrojo
vidaus produkto (BVP). Valstybės gerovės
socialinės sistemos turi gilias tradicijas,
siekiančias Vokietijos industrializacijos
XIX a. antrojoje pusėje laikus ir siejamas
su tuometiniu Reichskancleriu Otu fon
Bismarku. Jam vadovaujant buvo priimtas privalomas darbininkų sveikatos draudimas – priėmus socialinius teisės aktus,
kurie vėliau buvo išplėsti, buvo sukurtas
pagrindas socialinės sistemos krypčiai.
Vokietijos Federacinės Respublikos Pa-
SKAIČIUS
30,4 mln.
socialinio draudimo įmokas mokančių
darbuotojų suskaičiavo Federalinė darbo
birža 2014 m. gruodį. Tai sudaro 75–80
proc. visų Vokietijos darbuotojų. Neįtraukti yra socialinio draudimo įmokas
neprivalantys mokėti valstybės tarnautojai, savarankiškai dirbantys asmenys, neapmokami šeimos nariai ir
taip vadinami mažai dirbantys asmenys.
→ statistik.arbeitsagentur.de
grindiniame įstatyme gerovės valstybės
principas yra įtvirtintas 20 str. 1 d. ir 28
str. Kokią formą tai įgaus, turi dinamiškai
derėtis politika ir visuomenė; pakeitimai,
visų pirma, būtini dėl demografinių pokyčių.
Socialinis apsaugos nuo egzistencinių
pavojų tinklas
Šiandien platus draudimų – ligos, senatvės, nelaimingų atsitikimų, slaugos ir nedarbo atveju – tinklas saugo piliečius nuo
egzistencinių rizikų ir grėsmių pasekmių.
Be to, socialinis tinklas apima ir minimalaus pragyvenimo garantiją pensininkams ir ilgą laiką nedarbingiems asmenims bei iš mokesčių finansuojamas
paslaugas, t. y. kompensacijas šeimoms
(vaiko pašalpa, mokesčių lengvatos). 2015 m.
dar kartą padidinus išmokas, šeimoms
už pirmąjį ir antrąjį vaiką mokama 188
eurų, už trečiąjį – 194 eurus, o pradedant
ketvirtu vaiku – 219 eurų.
2014 m. įsigaliojęs pensijų paketas, visų
pirma, pagerina vyresnio amžiaus žmonių padėtį. Su šia reforma buvo, be kita ko,
įvesta galimybė gauti nesumažintą pensiją jau 63 metų amžiaus ir taip vadinama
motinų pensija. Ji laikoma pripažinimu
už užaugintus ir išauklėtus vaikus. Moterys, užauginusios iki 1992 m. gimusius
vaikus ir neturėjusios tokių galimybių