112 | 113
ŠV I E T I MA S IR ŽINIOS
TEMA
PATRAUKLUS MOKYKLINIS UGDYMAS
Vokietijoje mokyklinis ugdymas yra 16 federacinių žemių rankose. Todėl egzistuoja
skirtingos švietimo sistemos, planai ir mokyklų tipai. Nuolatinė žemių kultūros ministrų konferencija (KMK) užtikrina mokymo programų ir jų baigimo atitikimą ar palyginamumą. 2014/2015 mokslo metais 44
880 bendrojo lavinimo ir profesines mokyklas, kuriose dirba 795 600 mokytojų, lankė
11 milijonų mokinių. Be to, maždaug 969
000 mokinių mokosi 6620 bendrojo lavinimo ir profesinių privačių mokyklų. Visi vaikai, sulaukę šešerių metų, Vokietijoje privalo devynerius metus lankyti mokyklą. Tuo
pačiu metu ankstyvojo ikimokyklinio am-
GLOBALIAI
PISA studija 2013 m. pabaigoje
paskelbta EBPO Programme for International Student Assessment (PISA)
(tarptautinio moksleivių vertinimo programa) penktoji studija parodė, kad
Vokietijos mokinių visų dalykų pasiekimai pirmą kartą gerokai viršijo EBPO
vidurkį. Sėkmę lėmė taip pat ir visapusiškos valstybės ir žemių priemonės
švietimo gerinimui. Kita PISA studija
bus paskelbta 2016 m. pabaigoje.
→ oecd.org/pisa
žiaus vaikų ugdymo rėmimas ir jo integravimas į pradinį ugdymą yra prioritetinis
švietimo politikos uždavinys. 10 000 prailgintos darbo dienos mokyklų jau įsitvirtino
švietimo sistemoje. Mokymas šiose mokyklose siejamas su daugiau lygių galimybių,
visų pirma, vaikams iš mažiau išsilavinusių
sluoksnių.
Mokslas valstybinėse mokyklose nemokamas. Mokyklinio ugdymo sistema suskirstyta į tris etapus: pradinį ir vidurinį I ir vidurinį II. Paprastai vaikai pradeda lankyti
pradžios mokyklą ir lanko ją ketverius metus (1-4 kl.) (Berlyne ir Brandenburge pradinėje mokykloje mokomasi 6 metus, 1-6 kl.).
Po pradžios mokyklos galima rinktis skirtingas standartines ugdymo programas:
pagrindinę mokyklą (5–9 ar 10 kl.), realinę
mokyklą (5–10 kl., baigusieji šią mokyklą
įgyja brandos atestatą (Mittlere Reife)) ar
gimnaziją (5–12 ar 13 kl. –įgyjamas brandos
atestatas, suteikiantis teisę stoti į aukštąją
mokyklą). Šios mokyklinio ugdymo programos siūlomos atskirose šio tipo mokyklose
arba mokyklose, kurios apjungia du arba –
kaip jungtinė mokykla (Gesamtschule) –
tris mokyklų tipus „po vienu stogu“ ir palengvina perėjimą iš vieno tipo mokyklos į
kitą. Mokyklų tipų pavadinimai priklausomai nuo federacinės žemės skiriasi, tik gimnazija visur vadinama taip pat. 2014 m. 432
700 mokinių gavo brandos atestatus, suteikiančius teisę stoti į aukštąją mokyklą (Hoch-