8|9
T RU MPA I A PIE V IS K Ą
Federacijos herbas
Pagrindinis įstatymas
Tradicinis Vokietijos valstybės simbolis yra herbinis
stilizuotas erelis. Federalinio prezidento, Bundesrato
(Aukštieji Parlamento rūmai), Federalinio Konstitucinio
teismo ir Bundestago (Žemieji Parlamento rūmai)
erelio emblema yra nevienodo dizaino. Taip pat ir ant
monetų bei Vokietijos sporto federacijų nacionalinių
marškinėlių pavaizduotas skirtingo dizaino erelis.
1949 m. Bonoje priimtas Pagrindinis įstatymas iš
pradžių buvo numatytas kaip laikinas sprendimas.
Po susivienijimo 1990 m. jis buvo patvirtintas
nuolatine Konstitucija. 146 Pagrindinio įstatymo
straipsniai yra viršesni už visas kitas Vokietijos
teisės normas ir nustato pagrindinius valstybės
sistemos ir vertybėmis pagrįstus sprendimus.
Vėliava
Nacionalinė šventė
3
Spalis
Pagrindinis įstatymas apibrėžia tris valstybės
vėliavos spalvas - juodą, raudoną, auksinę.
1949 m. valstybės vėliava buvo pasirinkta
1919 m. pirmosios Vokietijos Respublikos
vėliava. Nacionalsocialistų valdymo metu ji
buvo panaikinta ir pakeista svastika.
1990 m. susivienijimo sutartyje spalio
3 d. – Vokietijos Vienybės diena - buvo paskirta
Vokietijos valstybine švente. Beje, Vokietijos
Vienybės diena yra vienintelė valstybinė šventė,
nustatyta federaliniais teisės aktais.
Valiuta
Domenas
€
Nuo 2002 m. sausio 1 d. euras Vokietijoje yra
vienintelė valiuta. Jis pakeitė nuo 1948 m.
apyvartoje buvusią Vokietijos markę. Europos
Centrinio Banko (ECB) būstinė yra Vokietijos
finansų didmiestyje Frankfurte prie Maino.
+49
.de
.de yra vienas labiausiai paplitusių Vokietijoje ir
populiariausių pasaulyje šaliai būdingų
baigmenų. Surinkus tarptautinį telefono kodą
+49, fiksuoto ar mobilaus ryšio telefonais galima
paskambinti 99,9 proc. namų ūkių.