MEDICINOS FAKULTETO ATEITIS:
ANTRIEJI RŪMAI SANTAROS SLĖNYJE
Lietuvos ilgalaikiuose strateginiuose planuose pabrėžiama glaudesnės mokslo, studijų ir verslo sąveikos svarba. Šių trijų elementų, svarbių visuomenės progresui, sintezę turėtų užtikrinti mokslo slėniai. Lietuvoje tokių slėnių planuojama įsteigti penkis: du Vilniuje – Santaros ir Saulėtekio, du Kaune – Santakos ir Nemuno bei vieną Klaipėdoje – Baltijos. Viešojoje erdvėje vis dažniau galime išgirsti apie Vilniaus universiteto plėtrą, tačiau neaišku, kaip tai palies VU MF bendruomenę. Įdomu, kad Medicinos fakultete dideli pasikeitimai įvyks jau po kelerių metų. Apie fakulteto bendruomenės laukiančius pokyčius pasakoja VU MF Bendrųjų reikalų ir plėtros prodekanas docentas dr. Arūnas Barkus.
NUOLAT TOBULĖJANTIS MEDICINOS FAKULTETAS
Nuolatinės reformos ir dažnai besikeičiantys šiandienos sprendimai skatina žavėtis sena ir įspūdinga Medicinos fakulteto istorija bei aiškia vizija, kurios metų metus yra laikomasi. Įkurtas 1781 metų lapkričio 24 dieną, fakultetas bėgant metams mažai keitėsi, tačiau nuolat plėtėsi ir augo. Tarpukariu buvo pastatytas naujas anatomikumas (1934), įsteigtas Onkologijos institutas (1931). 1959 metais fakultete įkurtas Pediatrijos skyrius. Nepriklausomybės laikotarpiu kurtos klinikos, katedros, centrai, kurių dabar jau virš penkiasdešimt. Modernių technologijų amžiuje kilo būtinybė tobulėti dar greičiau ir inovatyviau.
Dar 1992-1994 metais į medicinos fakultetą būdavo priimama apie 100 studentų. Prisijungiant naujoms specialybėms – grįžus visuomenės sveikatos studijoms, atsiradus odontologijos, slaugos, kineziterapijos ir ergoterapijos specialybėms, studentų skaičius buvo vis didinamas ir dabar jų priimama apie 400 kasmet. Stipriai išaugęs norinčiųjų studijuoti sveikatos mokslus skaičius verčia galvoti apie naujų infrastruktūros objektų kūrimą.
KELIAS Į SANTARĄ
Jau pradėtas plėtros planų įgyvendinimas – Vilniaus miesto savivaldybė Medicinos fakultetui skyrė sklypą Santaros slėnio prieigose naujam pastatui statyti. Visai neseniai buvo sukurta koncepcija, kaip turėtų vykti kėlimasis į slėnį. Tokių koncepcijų būta ir daugiau, tačiau jos buvo pamirštos dėl pasikeitusių politinių ir ekonominių sąlygų.
Pirmieji planai plėsti Medicinos fakultetą atsirado dar 2003 metais, remiantis Tartu universiteto Medicinos fakulteto, pastačiusio naują pastatą bazinėms studijoms vos per ketverius metus, pavyzdžiu. VU Medicinos fakultetui taip pat buvo parengtas naujo pastato architektūrinis planas ir vizija. Projektas buvo įšaldytas ir nutrauktas, nes tuo pat metu gimė Santaros slėnio idėja.
Planuojant slėnį pasiūlyta ten išsikelti kartu su Gamtos mokslų fakultetu, kad artimų mokslo krypčių studentai ir mokslininkai – neurobiologai, genetikai ir kiti – galėtų bendradarbiauti ir naudotis atviros prieigos laboratorijomis, rašyti mokslinius darbus, baigti podiplomines studijas. Mąstant apie šį planą, tapo neaiškus pastatų komplekso Čiurlionio gatvėje likimas. Dėl susiklosčiusios situacijos nekilnojamojo turto rinkoje (panašiu metu Vilniaus centre esanti Raudonojo kryžiaus ligoninė buvo prijungta prie VU Santariškių klinikų ir jos pastatas tapo nenaudojamas) ir istorinės pastato vertės, visiško išsikėlimo į slėnio teritoriją idėjos buvo atsisakyta.
Santaros slėnio planas